Kamandulytė-Merfeldienė, Laura

<b>Tyrimo tikslas</b> – atlikti imigrantų mokinių, kurie Lietuvoje mokosi pirmus, antrus ir trečius metus, lietuvių sakytinės ir rašytinės kalbos tyrimą, sukurti formuojamojo mokymosi pasiekimų vertinimo aprašą, suderintą su kalbos mokėjimo lygiais A1–B1, parengti įrodymais grindžiamas metodines rekomendacijas, skirtas lietuvių, kaip užsienio, kalbos mokymui taikant komunikacinę prieigą bei ištirti, kokie veiksniai lemia lietuvių kalbos mokymosi sėkmę mokyklos aplinkoje. Tyrimo imtis – 9–14 metų besimokantieji. Siekiama daugiausia dėmesio skirti kalbėjimo ir rašymo įgūdžių tyrimui, aptarti nuostatų ir motyvacijos įtaką mokymo(si) procesui. <p>Tikimasi, kad tyrimas prisidės prie įtraukiojo ugdymo tematikos mokslinių tyrimų, nes imigrantai vaikai sudaro papildomų (specialiųjų) kalbinių poreikių turinčių mokinių dalį, jie dėl kalbos ir kultūros skirtumų dažnai patiria kalbinę, kultūrinę ir socialinę atskirtį. Projekto metu sukaupti imigrantų mokinių kalbos, jų tėvų ir mokytojų interviu duomenys leis nustatyti esmines šių vaikų ugdymosi problemas (ne tik kalbines, bet ir socialines, kultūrines) ir numatyti jų įveikos būdus. Projektas taip pat prisidės prie pedagogų rengimo ir profesinio tobulėjimo, nes pateiks empirinių duomenų, pagrindžiančių lietuvių, kaip užsienio, kalbos komunikacinio mokymo principus.

Projekto tikslas – ištirti pirminį kalbos neišsivystymą turinčių ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbos fonetines, leksines, gramatines ir pragmatines ypatybes. Norint pasiekti šį tikslą, planuojama 1) sukurti kompleksinę tarpdisciplininę metodinę prieigą, apimančią natūraliojo stebėjimo, specialiosios užduoties, eksperimentinio tyrimo, tekstynų lingvistikos ir statistinės analizės metodus; 2) suformuoti tyrimo imtį – pagrindinę (80 vaikų, kuriems nustatytas pirminis kalbos neišsivystymas) ir kontrolinę (80 vaikų, neturinčių jokių raidos sutrikimų) grupes; 3) sukaupti ir apdoroti tiriamųjų vaikų spontaninės ir išgautosios kalbos garso įrašus bei eksperimentinių tyrimų (12 kalbos vertinimo testų) duomenis; ir 4) atlikti sukauptų duomenų fonologinę, leksinę, gramatinę ir pragmatinę analizę: a) nustatyti tiriamųjų vaikų individualias kalbines ypatybes; b) nustatyti šių ypatybių dinamiką pagrindinėje ir kontrolinėje grupėse bei kokybinius ir kiekybinius skirtumus tarp grupių; c) sudaryti iki- ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, turinčių pirminį kalbos neišsivystymą, kalbinį profilį. Mokslinio tyrimo rezultatus planuojama viešinti skelbiant mokslines ir mokslo populiarinimo publikacijas Lietuvos ir/ ar užsienio šalių leidiniuose, skaitant pranešimus Lietuvos ir užsienio šalių mokslo renginiuose, organizuojant regioninius mokslo renginius.

Projekto tikslas – lituanistikos (baltistikos) centrų, veikiančių užsienio universitetuose, stiprinimas, jų veiklos ir bendradarbiavimo su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis skatinimas. Projekte dalyvauja 37 užsienio centrai iš viso pasaulio. Didžiausias dėmesys jame bus skiriamas studentų ir dėstytojų įtraukimui į akademinius lituanistinės veiklos procesus, t. y., dėstytojų ir studentų mainus: tam organizuojamos formalios studijos ir praktikos Lietuvos universitetuose, Lietuvos dėstytojų paskaitų skaitymas užsienio baltistikos centruose ir trumpalaikiai dėstytojų iš Lietuvos vizitai skaityti paskaitų, konsultuoti studentų, pristatyti naujausių lituanistinių mokslo tyrimų rezultatų. Vyks užsienio dėstytojų vizitai į Lietuvos aukštąsias mokyklas bei kvalifikacijos tobulinimo kursai, edukaciniai renginiai – vasaros lietuvių kalbos ir kultūros mokyklos bei dialektologinės ekspedicijos. Skatinant tiesioginį mokslo centrų dialogą, numatyta rengti praktines ir mokslines konferencijas bei seminarus. Užtikrinant lituanistikos sklaidą elektroninėje erdvėje VDU mokslininkų pajėgomis bus sukurtas portalas LABAS, skirtas visiems lietuvių kalbos (besi)mokantiems. Šis projektas yra 2012-2014 m. Lietuvoje vykdytų projektų tęsinys. Prieš 2 metus sėkmingai buvo įgyvendinti trys panašūs projektai, suvieniję Lietuvos ir užsienio šalių universitetuose veikiančių centrų lituanistikos dėstytojų, mokslo darbuotojų ir studentų bendruomenes. Vieną iš šių trijų projektų „Lituanistikos (baltistikos) centrų, lietuvių bendruomenių ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo stiprinimas“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-02-006) koordinavo Vytauto Didžiojo universitetas.