Milušauskienė, Justė
Item type:ETD, [The challanges and possibilities of metaverse for the pastoral care of the Church]master thesis[2023][ETD_MGR][H002]Raižys, Domas AntanasŠio pastoracinės teologijos licenciato darbo tikslas atskleisti metavisatos keliamus iššūkius ir atsiveriančias galimybes sielovadoje. Darbą sudaro trys dėstymo dalys. Pirmoje dalyje aptariama naujųjų komunikacijos technologijų taikymo sielovadoje svarba. Sielovada yra rūpesčio tikinčiųjų sielomis tradicija. Ji neturi konkrečios ir nekitinančios sampratos, nes yra sąlygota vietos, kultūros, vertybių ir laiko. Komunikavimo priemonių vaidmuo visuomenėje atsiskleidžia per išganymo istoriją kaip žmogui pavestas Dievo kūrybinės veiklos tęsimas. Komunikavimo priemonės pripratino žmones prie patrauklaus ir išradingo informacijos turinio pateikimo, taigi religiniai renginiai, liturginės apeigos ir krikščioniškasis ugdymas turėtų prisitaikyti prie šiuolaikinio visuomenės komunikavimo kalbos bei stiliaus. Metavisata atsirado kaip ankstesnių skaitmeninių ir ryšių technologijų pokyčių pasekmė. Jos egzistavimui prielaidas sudaro išplėstinės realybės technologijos, kurios apima virtualiąją realybę, papildytąją realybę ir mišriąją realybę. Su metavisata susijusios galimybės ir technologijos, pagrįstos nauja kompiuterių, grafikos ir kitos techninės įrangos raida, nuolat plečiasi ir atsiranda vis naujų galimybių ir pritaikymo sričių. Antra darbo dalis skirta atskleisti metavisatos taikymo sielovadoje iššūkius. Iššūkius galima suskirstyti į kategorijas susijusias su fizine gerove, sveikata ir sauga, psichologija, morale ir etika, socialumu, duomenų privatumu, teologija. Šios rizikos neišvengiamai svarbios kalbant apie metavisatos pritaikymą sielovadoje. Ilgalaikis įsitraukimas į virtualią realybę gali pakenkti žmogaus nerviniams mechanizmams, sukuriantiems tikrovės, betarpiško ryšio su pasauliu ir savo kūnu pojūtį. Virtuali realybė suteikia galimybę atsisakyti išorinių suvaržymų ir tai kelia moralinį pavojų. Kadangi virtualioje realybėje prisistatoma ir susiduriama su kitomis nepažįstamomis asmenybėmis, pasitikėjimo santykiuose užmezgimas bus nuolatinė problema. Naudojant išplėstinės realybės technologijas bus renkama daug daugiau asmeninės informacijos, susijusios su akių judesių modeliais, motorinėmis reakcijomis ir refleksais. Virtuali realybė imituoja jutiminę patirtį, bet negali tiesiogiai pateikti abstrakčių sąvokų ar dvasinės tikrovės. Trečioji darbo dalis skirta atskleisti kokios yra metavisatos taikymo galimybės sielovadoje. Teoriškai virtuali realybė leidžia mums patirti bet kokias simuliacijas, bet iš esmės aktuali tik trijų rūšių simuliuota patirtis - ta, kuri tikrovėje yra potencialiai nesaugi, brangi arba neįmanoma. Metavista gali suteikti daugiau galimybių piligriminėje, bendruomeninėje, sakramentinėje ir ligonių sielovadoje.
54 2