Milčius, Darius

Dirbtinis intelektas, klimato kaita, Lietuvos gynybos stiprinimas, skaitmenizacija ir gyvenimui tinkamų miestų kūrimas – tai tik kelios iš šiandienos aktualiausių temų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Šias temas nagrinėjo Lietuvos ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) ekspertai Vilniuje ir Kaune vykusioje konferencijoje. Renginys buvo organizuotas dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumo, kurį koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), pasirašius bendradarbiavimo sutartį su MIT Tarptautinių studijų centru bei MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programa. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos ir MIT mokslininkai, taip pat Lietuvos verslo ir pramonės atstovai, kurie skaitė pranešimus ir diskutavo apie technologinių transformacijų iššūkius. Buvo aptariamos aktualiausios temos, susijusios su kvantinėmis technologijomis, atspariais miestais, energetika, biotechnologijomis, švietimu ir kitomis sritimis.

Socialiai atsakingas Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), savo veiklose palaikantis įtrauktį, toleranciją ir įsiklausymo kultūrą, dalyvavo diskusijų festivalyje „Būtent!“, kur visuomenę prisijungti prie universiteto rengiamų pokalbių kvietė speciali VDU scena. Čia aktualius klausimus gvildeno ne tik kompetentingi universiteto mokslininkai ir ekspertai, tačiau ir kviestiniai svečiai, įvairių sričių specialistai, politikai, verslo atstovai, visuomenininkai. Tarp pašnekesių temų – visuomenės susiskaldymas, mokytojo profesijos patrauklumas, pradinio ugdymo ilginimas ir bendradarbiavimas su prestižiniu Masačusetso technologijų institutu. Šie ir kiti svarbūs klausimai buvo aptarti. Viena svarbiausių diskusijų buvo skirta Lietuvos sutarčiai su Masačusetso technologijos institutu (MIT), kurios dėka mūsų šalis turi unikalią galimybę pasinaudoti geriausia pasauline patirtimi ir resursais, stiprinti savo pozicijas mokslo ir inovacijų srityse ir prisidėti prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimo. Bendradarbiavimą užmezgusio Lietuvos konsorciumo koordinatorius VDU kvietė apsvarstyti, kaip šiuos ryšius paversti ne tik didele nauda mūsų šaliai, bet ir novatoriškais didžiausių pasaulio iššūkių sprendimais. Dar vieną aktualią temą palitė komunikacijos ekspertų diskusija apie dialogo skatinimą susipriešinusioje visuomenėje. Dalyviai aptarė, kaip skatinti nuoširdų, atvirą ir pagarba grįstą dialogą tarp skirtingų grupių, ieškoti susikalbėjimo, taip pat – kokį vaidmenį čia gali atlikti žiniasklaida. Tęsiantis kalboms apie pradinio ugdymo prailginimą, švietimo specialistai VDU scenoje pažvelgė į šalis, kur vaikai pradinėje mokykloje mokosi iki dvylikos metų. Pokalbyje buvo bandoma išsiaiškinti, ar Lietuvai verta keisti pradinio ugdymo sistemą ir ką tokie pokyčiai reikštų vaikams, tėvams, mokytojams ir visai švietimo bendruomenei. VDU mokslininkai su kviestiniais svečiais taip pat šnekėjosi ir apie mokytojo profesijos pasirinkimą. Nepaisydami įvairių „pamokymų“, kai kurie renkasi būti mokytojais ne dėl prestižo, ne iš naivumo, o dėl vidinio apsisprendimo, autentiškai ir sąmoningai. Diskusija kvietė pasvarstyti, kas labiausiai įkvepia tapti mokytoju, kuo ši profesija patraukli ir kokie yra didžiausi trukdžiai, priverčiantys jos nesirinkti. Vienas iš festivalio pokalbių palietė ir opią vyrų mokytojų stokos problemą. Buvo aptartos giluminės šio reiškinio priežastys ir įtaka mokinių raidai, stereotipų formavimuisi. Dalyviai samprotavo ne tik apie statistiką, bet ir vertybes, lyčių vaidmenis, sistemines kliūtis ir galimus pokyčius. Dar viename festivalio „Būtent!“ renginyje VDU ir kitų institucijų atstovai kalbėjosi apie mokslininkus, kurie šiandien yra neatskiriami nuo visuomenės – jie tiria ir kuria žinias, turinčias didelę įtaką mūsų visų kasdienybei: nuo švietimo ir sveikatos iki klimato kaitos ir technologijų. Diskutantai iš naujo pažvelgė į mokslininko vaidmenį, dekonstravo stereotipus ir nagrinėjo, kaip dar labiau stiprinti ryšį tarp mokslo ir visuomenės. Dvi diskusijos buvo skirtos emocinėms bei socialinėms kompetencijoms – kodėl, norint užsitikrinti sėkmę mokykloje, darbe ir gyvenime, svarbu ugdyti empatiją, bendradarbiavimą ir kitus šio pobūdžio gebėjimus. Emocinis raštingumas, pasak ekspertų, padeda ne tik išlikti sąmoningam kasdienybėje, bet ir kurti darnius santykius, priimti pagrįstus sprendimus. Krizės, demografiniai pokyčiai ir iškylantys socialiniai iššūkiai reikalauja stiprių ir vieningų bendruomenių. VDU scenoje susirinkę ekspertai aptarė, kaip socialinis atsparumas formuojasi vietos bendruomenėse ir kokį vaidmenį šiame procese atlieka savivaldos atstovai ir politikai. Atskira diskusija buvo skirta Venesuelos lietuvių apsilankymams arba sugrįžimams į Lietuvą: su kokiais iššūkiais jiems tenka susidurti, kaip formuojasi lietuviškoji tapatybė gyvenant tarp dviejų pasaulių. Renginyje buvo pažvelgta į asmenines šių žmonių patirtis, identiteto paieškas ir kultūrinius skirtumus.

Vytauto Didžiojo universiteto darbuotojai buvo pakviesti dalyvauti mokymuose „Komercializuojamais moksliniais tyrimais grįstų projektų rengimas ir valdymas“. Mokymų metu dalyviai buvo supažindinti su komercializuojamais moksliniais tyrimais grįstų projektų rengimu bei jų valdymu. Aptarta, kaip mokslines idėjas paversti vertingomis technologijomis ar produktais rinkoje. Atliekant mokslo tiriamuosius darbus, sėkmės atveju yra sukuriami įvairūs inovatyvūs produktai ar naujos technologijos. Dažnai šios inovacijos yra pradiniuose technologijos parengties lygmenyse, todėl norint jas sėkmingai pateikti rinkai, reikia išmokti jas apginti nuo galimo nesąžiningo kopijavimo, taip pat reikalingas finansavimas papildomiems tyrimams, galimybių studijų parengimui, įvairaus lygmens prototipų gamybai ir pristatymui galimiems galutiniams vartotojams. Sėkmingai parengta projekto paraiška gali suteikti trūkstamas lėšas ir padėti suburti reikalingų partnerių komandą.