Žibas, Karolis

The purpose of this paper, based on theoretical approaches and criteria for evaluating policies migrant and refugee integration is to produce a theoretical collection of indicators, useful for the evaluation of integration policies. The paper analyzes the theoretical conditions necessary for preparing the basis of such a collection; briefly discusses the ways of evaluating policies of integration; and surveys international indicators of integration policy related to migrants and beneficiaries of international protection, not treating beneficiaries of international protection and asylum policies as separate areas. Such a position has been adopted in allegiance to the view that integration policy is a point of accounting and evaluation taking in the various target groups of integration policy. The second part of the paper reviews the criteria and indicators set in Lithuania and the EU for evaluating the integration of migrants and beneficiaries of international protection. The collections of indicators prepared in Lithuania are looked at in greater detail. At the end of the paper a listing of indicators devoted to the appraisal of integration policy with respect to beneficiaries of international protection is provided.

2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 179,6 tūkst. ne Lietuvoje gimusių žmonių. Nuo 2001 m. gyventojų ir būstų surašymo jų sumažėjo 24,5 tūkst. Šiems pokyčiams įtakos turėjo bendras populiacijos dydis – per dešimtmetį tarp surašymų jis sumažėjo 440,5 tūkst. (nuo 3,484 mln. 2001 m. iki 3,043 mln. 2011 m.) (Lietuvos, 2013: 9). Lyginant Lietuvos situaciją su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis matyti, kad užsienio šalyse gimusių Lietuvos gyventojų dalis yra viena mažiausių Europos Sąjungoje. Tai rodo, kad Lietuva dar netapo imigracijos tikslo šalimi. Daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių tarptautinės migracijos procesai daro įtaką visuomenių etninės įvairovės gausė- jimui. Lietuvoje vyraujantys intensyvūs emigracijos ir silpni imigracijos procesai iki šiol nekūrė pagrindo gausioms etninių mažumų ir imigrantų grupėms formuotis. Šias tendencijas galima paaiškinti tuo, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę įgyvendinama griežta pilietybės, selektyviai atvira (kartais ir griežtai ribojanti) imigracijos ir neefektyvi imigrantų integracijos politika. Kitaip tariant, intensyvios emigracijos kontekste per ketvirtį amžiaus Lietuvoje nesusiformavo adekvatus politinis sprendimas, susijęs su diasporos, imigracijos, integracijos ir pilietybės politikos vystymu.

Demographic situation of Lithuania has deteriorated for more than two decades and continues to be very difficult. Data of the vital statistics and of various sample surveys are commonly used for an assessment of the demographic situation. Meanwhile, a very rich data of population census of the entire population are employed only rarely. Therefore, this study has several aims. The main aim of the study is to obtain the new knowledge on demographic development of Lithuania using census data and to reveal the impact of long-term historical changes of socio-demographic structures of population and demographic processes on current demographic situation as well as their possible continuity in the future. Other important aim of this study is to draw attention of researchers and public policy-makers to the rich population census data which allow to understand the demographic situation not only on the total population level but also on various socio-demographic segments and in the long-term context of the demographic development. The information basis of this study includes: first, the micro-data of the Lithuanian 2011 population and housing census which have been a major source of the research; second, for the comparative analysis, the micro-data of Lithuanian 2001 population and housing census have been used; third, available and comparable aggregate data of previous censuses (1989, 1979, 1970, 1959, 1923, and 1897), which permit to disclose demographic trends in the long historical perspective, have been analyzed. The study consists of three parts: the first part – “Socio-demographic composition of Lithuanian population” (by the age, education, ethnicity, foreign born population); the second part – “The changes in the demographic processes” (marital behaviour and fertility); and the third part – “The empirical sources and methodology of the study.” [...]

Tarptautinės migracijos įtaka Europos Sąjungos (ES) demografinei ir ekonominei raidai yra didžiulė. Per paskutiniuosius aštuonerius metus ES populiacija padidėjo 11 mln., iš kurių apie 9 mln. sudarė imigrantai (Eurostat, 2015). Kokią įtaką dabartinei ES populiacijai ir bendrai demografinei situacijai turės pabėgėlių krizė, kuri jau dabar pradėjo keisti ES valstybių narių populiacijų sudėtį, skaldyti solidarumo principu grįstą ES politinę struktūrą? Kokį vaidmenį pabėgėlių krizėje vaidins Lietuva ir kaip keisis Lietuvoje įgyvendinama prieglobsčio politika? Ar įsipareigojimai perkelti ir integruoti pabėgėlius darys įtaką Lietuvos demografinei raidai? Vargu ar greitai galėsime atsakyti į šiuos klausimus. Tačiau Lietuvai „žaidžiant“ tarptautinės migracijos procesuose, būtina stebėti, vertinti ir suprasti vykstančių migracijos procesų pasikeitimus, laiku ir adekvačiai į juos reaguoti.

Šiuo metu pasaulyje yra apie 250 mln. migrantų, o tai sudaro apie 3 proc. visos pasaulio populiacijos (UNCHR). Neretai migracijos procesus lydi prekyba žmonėmis, išnaudojimas darbo rinkoje ir moderni vergystė. Kaip teigiama Globalaus vergystės indekso ekspertų, šiuo metu pasaulyje yra apie 35,8 mln. modernios vergystės aukų (Global Slavery Index, 2014).

This article analyses the assumptions underlying the immigration and integration of migrants as well as the processes of migrant network formation in Lithuania. In addition to the motives for migration and the devopment of a migration network, the article presents empirical data about the internal and external social and economic relations, and the individual and collective immigration experiences, of migrants residing in Lithuania. The peculiarities of migrants’ immigration and integration are revealed through the following aspects: factors of individual and collective mobility in the country of origin and conditions for the formation of a migration network in the country of destination.