Imigracinė Lietuvos populiacija: ką rodo Lietuvos gyventojų surašymo duomenys

Abstract

2011 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 179,6 tūkst. ne Lietuvoje gimusių žmonių. Nuo 2001 m. gyventojų ir būstų surašymo jų sumažėjo 24,5 tūkst. Šiems pokyčiams įtakos turėjo bendras populiacijos dydis – per dešimtmetį tarp surašymų jis sumažėjo 440,5 tūkst. (nuo 3,484 mln. 2001 m. iki 3,043 mln. 2011 m.) (Lietuvos, 2013: 9). Lyginant Lietuvos situaciją su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis matyti, kad užsienio šalyse gimusių Lietuvos gyventojų dalis yra viena mažiausių Europos Sąjungoje. Tai rodo, kad Lietuva dar netapo imigracijos tikslo šalimi. Daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių tarptautinės migracijos procesai daro įtaką visuomenių etninės įvairovės gausė- jimui. Lietuvoje vyraujantys intensyvūs emigracijos ir silpni imigracijos procesai iki šiol nekūrė pagrindo gausioms etninių mažumų ir imigrantų grupėms formuotis. Šias tendencijas galima paaiškinti tuo, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę įgyvendinama griežta pilietybės, selektyviai atvira (kartais ir griežtai ribojanti) imigracijos ir neefektyvi imigrantų integracijos politika. Kitaip tariant, intensyvios emigracijos kontekste per ketvirtį amžiaus Lietuvoje nesusiformavo adekvatus politinis sprendimas, susijęs su diasporos, imigracijos, integracijos ir pilietybės politikos vystymu.