Kalba ir kontekstai / Language in different contexts 2016, t. 7(1), d. 1

When carrying out the research, the press discourse in French and Lithuanian newspapers has been chosen because press in general always focuses on a wider audience of readers and the texts are usually close to the actual use of language. The fact that French and Lithuanian press actively use borrowed words allows making a careful assumption that the press is also the main source of anglicisms. Elaborate anglicisms tend to replace generally used French and Lithuanian words. Such anglicisms as le parking/ parking, le printer/ printer, le best-seller/ bestseller, le meeting/ meeting have long taken root in the press discourse. Moreover, the number of borrowed words seems to constantly grow. The problem of the use of anglicisms in the press discourse has already been noted by French and Lithuanian researchers. Various publications have been published aiming to explain the reasons behind such propagation of anglicisms and their similarities and differences. The most significant reasons behind this phenomenon are briefly reviewed in the article.

This article examines the use of borrowings in Lithuanian from the linguistic perspective. The aim of the article is to discuss the most significant theoretical approaches to the integration of borrowings, to analyze new borrowings taken from different lingua franca, to determine the etymology of them, as well as to analyze the types of their integration taking into account the degree of their assimilation. The research work is based on the examples drawn from the list of borrowings, made by the State Commission of the Lithuanian Language in 2010-2015. This study establishes the differences between lexical borrowings and their Lithuanian standardised and non-standardised equivalents and shows what types of them are gradually becoming a norm in Lithuanian.

The article describes the relationship between the time of apposition expressed by the present participle and the main clause in the French language. Apposition is considered as the secondary predication which denotes the process in a particular time and aspect. Since the secondary predication expressed by apposition is implicit, the time of apposition is implied on the basis of the main predication. The findings of the article show that the present participle used in apposition marks sequential and simultaneous processes in respect to the primary predication. The object of the contrastive analysis is the transference of simultaneous processes expressed by present participles from French to Lithuanian. The Lithuanian language features two ways of transference. Semi-participle circumstances convey secondary predication and simultaneous processes. Conjugated verb forms convey simultaneous processes and transfer the secondary predication to the primary. They do not retain the hierarchy of syntactical and semantic predication in the original clause.

Šio straipsnio objektas yra vokiečių kalbos modaliniai žodžiai wahrscheinlich ir vielleicht bei galimi jų atitikmenys lietuvių kalboje. Kiekvienam šių vokiškų žodžių yra būdingas kiek kitoks tikimybės laipsnis: wahrscheinlich vartojamas išreikšti aukštesnei, o vielleicht – žemesnei tikimybei. Straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kaip į lietuvių kalbą verčiami abu vokiški modaliniai žodžiai, ir tokiu būdu nustatyti, kokie atitinkami lietuvių kalbos modaliniai žodžiai reiškia aukštesnį, o kokie – žemesnį tikimybės laipsnį. Šiam tikslui pasitelkta šiuolaikinė grožinė vokiečių literatūra bei jos vertimai į lietuvių kalbą. Atliktas tyrimas parodė, kad žemesniam tikimybės laipsniui išreikšti vertėjai rinkosi žodžius gal ir galbūt, o aukštesniam – greičiausiai, tikriausiai, turbūt bei mat. Šie rezultatai iš dalies sutampa su straipsnio autorės 2014 m. atlikta apklausa apie lietuvių kalbos modalinių žodžių gradavimą tikimybės skalėje.

Šiame straipsnyje autorės nori parodyti gretinamosios terminų analizės galimybes tiriant sutarčių teisės terminus. Pirmiausia, siekiama gretinamosios analizės pagalba išanalizuoti terminus anglų, vokiečių ir lietuvių kalbose. Antra, norima parodyti sutarčių specifinius elementus ir struktūrinius panašumus. Trečia, naudojantis gretinamąja analize, surandami angliškiems adekvatūs vokiški ir lietuviški terminai. Pabaigai, pateikiami rezultatai ir išvados apie atliktą analizę. Šis straipsnis parodo, kokiu būdu galima analizuoti terminus sutartyse. Pateiktas gretinamasis metodas ir trumpa kelių terminų analizė atskleidžia specifinius terminų aspektus. Toks metodas ir analizė gali būti naudingi vertėjams, terminologams bei tiems, kurie mokosi teisės kalbos.

The present article is concerned with the placement of the reflexive-middle marker -si-/-ся in Lithuanian and Russian verbs. The puzzle is well-known with the reflexivemiddle marker occurring verb-finally in Russian and taking two positions in Lithuanian: verb-finally in prefixless verbs and between the prefix and the verb root in prefixed verbs. To date, however, no formal account has been provided that would explain the differing positions of -si placement in Lithuanian vs Russian. The present article undertakes this task. The analysis is set within the generative syntactic framework and is built on Svenonius’ (2004) approach to Russian prefixes as well as Korostenskienė’s (2014, 2016a, 2016b) treatment of the Lithuanian reflexive-middle marker. The present article employs Chomsky’s (2001) concept of the phase to account for the differing positions of -si-/-ся in Lithuanian and Russian.

kalbose, lyginant semantines ir etimologines trijų kalbų idiomų su semantiniu transporto komponentu ypatybes. Tyrimo duomenų bazę sudarė 158 idiomos (40 angliškų, 86 lietuviškos ir 32 lenkiškos), kurios buvo renkamos iš penkių žodynų. Tyrime buvo naudojami kokybinis, kiekybinis ir lyginamasis metodai. Atliktas tyrimas parodė, kad dažniausiai idiomose aptinkami transporto komponentai yra gyvūnų pavadinimai (pvz. arklys, žirgas) arba gyvuliais varomos transporto priemonės (pvz. vežimas, rogės). Tyrimo rezultatai parodė, kad idiomų semantikoje atsispindi tik dviejų rūšių transporto priemonės: žemės ir vandens. Tirtose idiomose nerasta mechaninių transporto priemonių semantinių komponentų, tokių kaip automobilis, lėktuvas ar traukinys. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyti kultūriniai panašumai tarp Jungtinės Karalystės ir Lenkijos. Abejose kalbose yra vartojamos idiomos, kurių kilmė susijusi su žirgų lenktynėmis. Taip pat tyrimas parodė, kad asilas anglų ir lietuvių kalbose yra suprantamas skirtingai – lietuvių kalboje kaip kvailas gyvūnas, o anglų kalboje kaip darbštus. Suvokimo procesų panašumai buvo nustatyti anglų ir lenkų kalbose. Tyrimas parodė, kad šiose dviejose kalbose arklys ir valgymas suvokiami panašiai.

The article deals with the French construction faire+infinitif, which is almost the least defined construction in the French language, and its translation into the Lithuanian language. The linguists have two different points of view concerning the construction: some linguists consider it as belonging to a voice category, while others perceive it as an analytic word. After the thorough analysis of the samples, the author of the article rejects both opinions: the category has neither enough evidence to be attributed to the voice category nor treated as an analytic word. All semantic-grammatical nuances of the construction are realised in a language to full extent and depend on the context and situation. Thus, the French construction faire+infinitif has to be treated as the category of aspect. The latter statement is supported by translations of French examples in the Lithuanian language.

Straipsnyje nagrinėjami ir gretinami dvižodžių terminų darybos modeliai konstitucinės teisės aktuose lietuvių ir anglų kalbomis. Daugelis administracinės kalbos daugiažodžių terminų anglų ir lietuvių kalbose yra sudaryti iš dviejų žodžių. Jie sujungti įvairiais būdais. Dvižodžių terminų darybos modelių analizė ir jų klasifikacija gali būti naudinga naujų terminų kūrėjams, kadangi ji padeda įvertinti naujų terminų taisyklingumą ir sistemiškumą. Dvižodžių terminų dėmenys gali būti prijungti prie pagrindinio dėmens prepoziciškai arba postpoziciškai. Dvižodžių terminų dėmenų ryšys gali būti išreikštas tam tikra žodžių tvarka, vartojant tam tikrą priklausomojo dėmens linksnį ar tam tikrą funkcinį žodelį (prielinksnį ar jungtuką). Analizė atskleidžia, kad anglų kalboje du trečdaliai dvižodžių terminų dėmenų yra prijungiami prie pagrindinio dėmens prepoziciškai ir yra būdvardiniai žodžiai. Dėmenys prijungti postpoziciškai anglų kalboje yra dažniausiai prielinksninės konstrukcijos. Tuo tarpu lietuvių kalboje absoliuti dauguma dvižodžių terminų yra sudaryti iš pagrindinio dėmens ir prepoziciškai prijungto dėmens, kuris yra būdvardinis žodis arba daiktavardžio kilmininkas. Tyrimo duomenys rodo, kad postpozicinis dėmenų prijungimas yra labiau būdingas anglų kalbai negu lietuvių

The intention of the article is to present some of the linguistic and extra-linguistic aspects of the interpreting process, i.e. a process of the bilingual communication. Theoretical background of the issue is formed by interdisciplinary approach to the questions of sociolinguistics. Interpreting in one of its basic forms (i.e. consecutive) represents spoken communication and makes great cognitive demands on interpreters the essential part of which is made up by memory and concentration and another situational context. An interpreter is perceived as a bilingual individual characterized by proficiency in both language systems. The article also deals with language contact, i.e. bilingualism, code switching, language transfer, interference, etc., of two closely related languages – Polish and Czech.