Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2021, nr. 12

Vyrų mirtingumas dėl alkoholio sąlygotų priežasčių Lietuvoje vis dar yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje. Analizuojant 29 pusiau struktūruotus interviu su 35–45 m. vyrais, gyvenančiais Pietryčių Lietuvos regione, straipsnyje aptariamas socialinio ir aplinkos1 konteksto modelio (SAKM) poveikis jų alkoholio vartojimui. Siekiama atskleisti vyrų alkoho lio vartojimo privalomosios normos formavimąsi, susijusį su socialiniu ir aplinkos kontekstu. Tyrimas atskleidė, kad socialinės normos (privalomosios ir aprašomosios) lemia alkoholio var tojimo įpročių formavimąsi paauglystės ir jaunystės laikotarpiu ir tęsiasi vėlesniame gyvenime. Išskiriami du alkoholio vartotojų tipai: pasiduodantieji socialinės aplinkos įtakai, kai tolesniame individo gyvenime privalomoji alkoholio vartojimo norma išlieka, ir atsispiriantieji socialinio konteksto įtakai, kai privalomosios normos reikšmė mažėja arba jos atsisako.

Iki šiol atlikti tyrimai, atskleidę įvairių ekonominių, politinių, kultūrinių veiksnių įtaką gimstamumui, negali paaiškinti, kodėl Europos šalyse blogėja gimstamumo rodikliai. Neigiami pokyčiai stebimi net tose šalyse, kuriose XXI a. pradžioje padėtis buvo pradėjusi gerėti. Daroma prielaida, kad ilgalaikių pasekmių turintys sprendimai yra susiję su patiriamu ne tikrumu dėl ateities. Netikrumas, sukeliamas socialinių veiksnių, tirtas mažai, tad nežinoma, kaip tiksliai jis veikia apsisprendimą (ne)susilaukti vaikų. Šio straipsnio tyrimo objektas – reprodukcinio amžiaus tarpsniu patiriami socialinio netikrumo veiksniai. Tyrimo tikslas – pristatyti sociologinio kokybinio tyrimo „Šeimos ir nelygybės“, atlikto įgyvendinant mokslo projektą „Šeimos, nelygybės ir demografiniai procesai“, duomenų analizės rezultatus, remiantis teorine Z. Baumano takiosios modernybės perspektyva. Biografiniai in terviu su 1970–1984 m. informantais atskleidė, kad šioje kartoje jau galima pastebėti tam tikrų takiosios modernybės visuomenei būdingų bruožų, galinčių paveikti sprendimus dėl vaikų (ne) susilaukimo, tačiau jie dar nėra dominuojantys.

Šiuolaikinės tėvystės / motinystės tyrinėtojai teigia, kad per pastaruosius keletą dešimtmečių neuromokslai tapo didžiausią įtaką turinti mokslo sritis tėvų ir ekspertų sampratai bei praktikoms, susijusioms su vaikų auginimu, priežiūra bei ugdymu pirmaisiais gyvenimo metais (Apple 1995, Hays 1996; Macvarish 2016; Rawdin 2019 ir kt.). Ekspertinėmis ir mokslinėmis (daugiausia neuromokslinėmis) žiniomis įprasmintoje motinystėje / tėvystėje meilę ir intuityvų santykį su vaiku keičia sąmoninga į vaiko smegenų stimuliaciją, plastiškumą ir pažeidžiamumą nukreipta veikla, o tėvų, ypač motinų, vaidmuo ir santykis su vaiku matomas kaip esminis veiksnys, formuojantis vaiko smegenis ir lemiantis viso likusio gyvenimo sėkmę (Furedi 2008, Lee et al. 2010). Šio straipsnio teorinį pagrindą sudaro sociologės Jen Macvarish socialinė šio neurocentriško požiūrio į vaikus ir šiuolaikinę tėvystę / motinystę kritika. Straipsnyje ne tik pristatomi esminiai neuroauklėjimu grįsto tėvystės / motinystės modelio aspektai, bet ir atskleidžiama, kaip šis neurocentriškas modelis leidžia geriau suprasti ir paaiškinti autistiškus, t. y. neurologiškai skirtingus, vaikus auginančių šeimų patirtis. Informantų pasidalintos istorijos leidžia ne tik geriau pažinti autistiškus vaikus auginančių šeimų patirtis, bet ir reikšmingai praplečia sociokultūrinį Jen Macvarish aprašytą neurotėvystės modelį į diskusiją įtraukiant neuroįvairovės aspektą.

Lietuvoje vaikų, ypač iki vienerių metų amžiaus, priežiūrą dažniausiai prisiima moterys (Norgėlaitė 2020). Nors 2011–2018 m. laikotarpiu vaiko priežiūros atostogose esančių tėčių dalis didėjo (Brazienė ir Vyšniauskienė 2020), tačiau abejojama, ar tai yra organiškas ir susijęs su esminiais pokyčiais visuomenėje didėjimas, kalbant apie lyčių vaidmenų pokytį (Norgėlaitė 2020). Nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. Europos Sąjungoje įsigalios Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2019/1158 (ES direktyva 2019), kuri nustato minimalų keturių mėnesių vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, iš kurių du mėnesiai skirti išimtinai tėčiams. Tyrimo tikslas – atskleisti skirtingomis charakteristikomis pasižyminčių grupių požiūrį į ES direktyvą ir išanalizuoti, kokie lyčių vaidmenų poslinkiai vyksta Lietuvoje. Remiantis apklausos duomenimis (N 660) nustatyta, kad ES direktyvą labiau palaiko vaikų neturinčios respondentės moterys negu turinčios vaikų. Nuostatų skirtumai tarp lyčių ir skirtingose amžiaus grupėse yra nežymūs, tačiau respondentai vyrai, turintys vaikų, yra labiau linkę palaikyti ES direktyvą nei vaikų neturintys. Darytina prielaida, kad Lietuvoje vyrų, gyvenančių mieste arba priemiestyje, nuostatos, kalbant apie lyčių lygybę vaikų priežiūros srityje, yra linkusios kisti greičiau nei moterų. Numanoma, kad vaidmenų pokyčiams menkiau pasiruošusios tos moterys, kurioms jų socialinis motinystės vaidmuo yra svarbus tapatybei. Straipsnyje pateikiamos šeimos politikos rekomendacijos, pritaikant ES direktyvos nuostatus Lietuvoje.