Gimstamumas ir jį sąlygojantys netikrumo aspektai: 1970–1984 m. kohorta Lietuvoje
Author |
---|
Norgėlaitė, Alina |
Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
---|---|---|---|---|
2021 | 12 | 12 | 33 | 54 |
Iki šiol atlikti tyrimai, atskleidę įvairių ekonominių, politinių, kultūrinių veiksnių įtaką gimstamumui, negali paaiškinti, kodėl Europos šalyse blogėja gimstamumo rodikliai. Neigiami pokyčiai stebimi net tose šalyse, kuriose XXI a. pradžioje padėtis buvo pradėjusi gerėti. Daroma prielaida, kad ilgalaikių pasekmių turintys sprendimai yra susiję su patiriamu ne tikrumu dėl ateities. Netikrumas, sukeliamas socialinių veiksnių, tirtas mažai, tad nežinoma, kaip tiksliai jis veikia apsisprendimą (ne)susilaukti vaikų. Šio straipsnio tyrimo objektas – reprodukcinio amžiaus tarpsniu patiriami socialinio netikrumo veiksniai. Tyrimo tikslas – pristatyti sociologinio kokybinio tyrimo „Šeimos ir nelygybės“, atlikto įgyvendinant mokslo projektą „Šeimos, nelygybės ir demografiniai procesai“, duomenų analizės rezultatus, remiantis teorine Z. Baumano takiosios modernybės perspektyva. Biografiniai in terviu su 1970–1984 m. informantais atskleidė, kad šioje kartoje jau galima pastebėti tam tikrų takiosios modernybės visuomenei būdingų bruožų, galinčių paveikti sprendimus dėl vaikų (ne) susilaukimo, tačiau jie dar nėra dominuojantys.
Studies conducted so far have revealed that fertility is influenced by many econom ic, political, and cultural factors. However, the studies cannot explain why fertility indicators are getting worse in European countries. Negative changes are observed even in countries where the situation had begun to improve at the beginning of the 21st century. An assumption is made that decisions with long term consequences are closely related to uncertainty regarding the future. Uncertainty caused by social fac tors is barely studied, so it is not known how exactly it influences childbearing-related decisions. The object of this article is factors of social uncertainty that are faced during repro ductive years. The aim of the study is to present the results of data analysis based on the sociological perspective of liquid modernity by Zygmunt Bauman. The data was collected during a sociological qualitative research study “Families and Inequalities”, conducted as a part of a scientific project “Families, Inequalities and Demographic Processes”. Biographical interviews with the cohorts of 1970–1984 revealed that it is already possible to notice certain features common to societies of liquid modernity which can influence decisions regarding childbearing, though they are not dominant.