Šiame standarte aprašyta objektyvių testų, supažindinančių vertintojus su jusline analize, serija. Aprašytieji testo metodai gali būti taikomi: a) mokant vertintojus atpažinti skonius ir juos atskirti (žr. 8 skyrių); b) mokant vertintojus atpažinti ir skirti įvairius slenksčių tipus (žr. 9 skyrių); c) siekiant padėti vertintojams sužinoti jų skonio jautrumą ir d) testo vadovui siekiant suskirstyti vertintojus į preliminarias kategorijas. Metodai taip pat gali būti taikomi vertintojų, paprastai įeinančių į juslinės analizės grupę, skonio jautrumui periodiškai tikrinti

Šiame tarptautiniame standarte aprašytas metodas, skirtas maisto produktų (kietų, pusiau kietų ir skystų) ar ne maisto produktų (pvz., kosmetikos) tekstūros profiliui sukurti. 1 PASTABA Iš tikrųjų šis tarptautinis standartas yra labiau orientuotas į kietų maisto produktų tekstūros profilio sudarymą. Tolesni darbai bus skiriami detalesniam gėrimų ir ne maisto produktų tekstūros nagrinėjimui. Šis metodas yra tiktai vienas tekstūros profilio juslinės analizės būdų, yra ir kitų metodų. Jis apibūdina įvairius žingsnius, kurie reikalingi visapusiškai aprašant produkto tekstūros savybes. Šis metodas gali būti taikomas: – atrinkti ir treniruoti vertintojus; – orientuoti vertintojus, kuriant tekstūros savybių sąvokas ir vertinimo metodiką; – charakterizuoti produkto tekstūros savybes, kad būtų sukurtas produkto standartinis profilis ir vėliau būtų galima pastebėti bet kokius pokyčius; – gerinti senus ir kurti naujus produktus; – nagrinėti įvairius faktorius, galinčius daryti įtaką produkto tekstūros savybėms; šiais faktoriais gali būti, pvz., technologijos, laiko, temperatūros, komponentų, pakuotės pakeitimai ar vartojimo trukmė ir laikymo sąlygos; – palyginti produktą su kitu panašiu produktu, kad būtų nustatyta tekstūros skirtumų prigimtis ir intensyvumas; – nustatyti juslinių ir (arba) fizikinių tyrimo metodų koreliaciją

Šiame standarte aprašyti maisto produktų, kurių negalima tiesiogiai jusliškai ištirti arba dėl jų skonio ir kvapo intensyvumo, arba dėl jų fizinės būklės (klampumo, spalvos, miltingumo ir kt.), mėginių paruošimo nurodymai. Jis ypač taikytinas intensyvaus skonio ir kvapo mėginiams (tokiems kaip prieskoniai ir pagardai) ir labai koncentruotų produktų mėginiams (sirupams, ekstraktams) tirti. Jis netaikomas tokių produktų, kurie tradiciškai vartojami sudrėkinus, užplikius ar nuovirų pavidalu (pvz., kavos, arbatos, vaistažolių), mėginiams ruošti

Šiame tarptautiniame standarte apibūdinta maisto produktų skonio ir kvapo įvertinimo bei aprašymo metodų, skirtų kvalifikuotiems ir treniruotiems vertintojams, grupė. Metodai gali būti taikomi: a) maisto produktams kurti, modifikuoti ir tobulinti; b) produktų skirtumams apibūdinti; c) kokybės kontrolei; d) juslinius duomenis pritaikyti instrumentinių duomenų aiškinimui; e) produktų savybių nuolatiniam registravimui; f) produkto pokyčiams laikymo metu kontroliuoti

Šiame tarptautiniame standarte pateiktas skrudintos maltos kavos masės nuostolių 103 °C temperatūroje nustatymo įprastinis metodas. 1 PASTABA Šiuo metodu gaunami vidutiniai rezultatai labai panašūs į ISO 11817 Roasted ground coffee – Determination of moisture content – Karl Fisher method (Reference method) ** metodu gaunamus rezultatus. Kadangi lakiųjų medžiagų, ypač anglies dioksido, kiekis skrudintoje kavoje yra nepastovus, šis metodas labiausiai tinka degazuotajai skrudintai maltai kavai