Šiose taisyklėse nustatyta matavimo priemonių valstybinių bandymų organizavimo, atlikimo ir rezultatų įforminimo tvarka. Medicininės paskirties matavimo priemonės bandomos pagal šias taisykles ir GOST 15.013-86

Šis standartizacijos dokumentas yra taikomas dujotiekiu transportuojamų sausųjų metano dujų debitui matuoti telemetrine sistema ir apibrėžia metrologinės patikros turinį bei jos atlikimo metodiką

Šis dokumentas taikomas metrologiškai įteisintoms Lietuvoje matavimo priemonėms ir nustato jų žymėjimo ir prekybos tvarką

Šis standartizacijos dokumentas nustato spirito apskaitos kontrolės spirito varyklose ir jose naudojamų matavimo aparatų metrologinės priežiūros taisykles

Šie nuostatai nustato Lietuvos matavimo priemonių registro paskirtįir tvarkymo taisykles

Šiame standarte aprašyti paviršinio aktyvumo medžiagų ir ploviklių, kurie gali būti milteliai, pastos arba skysčiai, vienalyčiai produktai arba mišiniai, mėginių sumažinimo metodai. Mėginio sumažinimas reikalingas, kai: a) iš sumaišyto mėginių rinkinio, kurio masė per 500 g, reikia paruošti galutinį arba laboratorinį mėginį, kurio masė per 250 g; b) iš galutinio mėginio reikia paruošti kelis lygiaverčius laboratorinius mėginius ir(arba) kontrolinius mėginius ir(arba) saugojamuosius mėginius, kurių kiekvieno masė turi būti ne mažesnė kaip 250 g; c) iš laboratorinio mėginio reikia paruošti tiriamąjį mėginį

Šiame standarte aprašyta objektyvių testų, supažindinančių vertintojus su jusline analize, serija. Aprašytieji testo metodai gali būti taikomi: a) mokant vertintojus atpažinti skonius ir juos atskirti (žr. 8 skyrių); b) mokant vertintojus atpažinti ir skirti įvairius slenksčių tipus (žr. 9 skyrių); c) siekiant padėti vertintojams sužinoti jų skonio jautrumą ir d) testo vadovui siekiant suskirstyti vertintojus į preliminarias kategorijas. Metodai taip pat gali būti taikomi vertintojų, paprastai įeinančių į juslinės analizės grupę, skonio jautrumui periodiškai tikrinti

Šiame tarptautiniame standarte aprašytas metodas, skirtas maisto produktų (kietų, pusiau kietų ir skystų) ar ne maisto produktų (pvz., kosmetikos) tekstūros profiliui sukurti. 1 PASTABA Iš tikrųjų šis tarptautinis standartas yra labiau orientuotas į kietų maisto produktų tekstūros profilio sudarymą. Tolesni darbai bus skiriami detalesniam gėrimų ir ne maisto produktų tekstūros nagrinėjimui. Šis metodas yra tiktai vienas tekstūros profilio juslinės analizės būdų, yra ir kitų metodų. Jis apibūdina įvairius žingsnius, kurie reikalingi visapusiškai aprašant produkto tekstūros savybes. Šis metodas gali būti taikomas: – atrinkti ir treniruoti vertintojus; – orientuoti vertintojus, kuriant tekstūros savybių sąvokas ir vertinimo metodiką; – charakterizuoti produkto tekstūros savybes, kad būtų sukurtas produkto standartinis profilis ir vėliau būtų galima pastebėti bet kokius pokyčius; – gerinti senus ir kurti naujus produktus; – nagrinėti įvairius faktorius, galinčius daryti įtaką produkto tekstūros savybėms; šiais faktoriais gali būti, pvz., technologijos, laiko, temperatūros, komponentų, pakuotės pakeitimai ar vartojimo trukmė ir laikymo sąlygos; – palyginti produktą su kitu panašiu produktu, kad būtų nustatyta tekstūros skirtumų prigimtis ir intensyvumas; – nustatyti juslinių ir (arba) fizikinių tyrimo metodų koreliaciją

Šiame standarte aprašyti maisto produktų, kurių negalima tiesiogiai jusliškai ištirti arba dėl jų skonio ir kvapo intensyvumo, arba dėl jų fizinės būklės (klampumo, spalvos, miltingumo ir kt.), mėginių paruošimo nurodymai. Jis ypač taikytinas intensyvaus skonio ir kvapo mėginiams (tokiems kaip prieskoniai ir pagardai) ir labai koncentruotų produktų mėginiams (sirupams, ekstraktams) tirti. Jis netaikomas tokių produktų, kurie tradiciškai vartojami sudrėkinus, užplikius ar nuovirų pavidalu (pvz., kavos, arbatos, vaistažolių), mėginiams ruošti