Europos socialinis tyrimas (EST) yra kartotinis skerspjūvio tyrimas, vykdomas kas dvejus metus nuo 2002-ųjų kiek daugiau nei 30 Europos šalių, siekiant analizuoti Europos gyventojų požiūrius, vertybes ir elgseną. Lietuva dalyvauja šiame tyrime nuo 2008 m. (nuo 4-osios tyrimo bangos) ir jau yra dalyvavusi devyniose bangose. 12-oji EST banga visose šalyse bus vykdoma naudojant mišrų apklausos tyrimo dizainą, o ilgalaikėje perspektyvoje tyrimas planuojamas vykdyti tik savipildos būdu. Šioje monografijoje nagrinėjami 11-osios EST bangos Lietuvos duomenys, rinkti tiesioginio interviu būdu, ir papildomo metodologinio eksperimento duomenys, kurie buvo rinkti savipilda taikant mišrų apklausos dizainą. Monografija siekiama įvertinti Lietuvos gyventojų apklausos įgyvendinimo savipilda galimybes analizuojant skirtingais būdais renkamų duomenų poveikį tyrimo kokybės rodikliams. Šie duomenys aktualūs ne tik planuojant būsimas EST bangas, kurias numatoma įgyvendinti savipildos būdu, bet ir kitiems tyrėjams, ketinantiems pritaikyti savipildą ar mišrų apklausos dizainą reprezentatyvioms Lietuvos gyventojų apklausoms. Tyrime dalyvavo 15 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai, atrinkti tikimybinės daugiapakopės atrankos būdu. Tiesioginio interviu metu apklausti 1 365 respondentai, o savipildos apklausą užpildė 480 dalyvių (375 internetu, 105 popierinį klausimyno variantą). Savipildos apklausose buvo taikytos dvi paskatų strategijos: besąlyginė, kai respondentai gavo 5 Eur vertės dovanų čekį, nepriklausomai nuo atsakymo pateikimo, ir besąlyginė bei sąlyginė, kai 5 Eur dovanų čekį potencialus respondentas gavo prieš klausimyno pildymą, nepriklausomai nuo to, užpildys jį ar ne, o papildomas 5 Eur dovanų čekis buvo įteikiamas užpildžius klausimyną. Tyrimo analizė apėmė atsako dažnių palyginimą, imties vieneto pasiekiamumo ir pakartotinio kontaktavimo, trūkstamų reikšmių ir socialinio pageidaujamumo analizę, sociodemografinės imties struktūros įvertinimą atsižvelgiant į apklausos būdą bei skirtingas paskatas. Rezultatai parodė, kad tiesioginių interviu metu surinkti duomenys pasiekė šiek tiek aukštesnį atsako dažnį (41 proc.) nei savipildos apklausose (37,4 proc.), nors šis skirtumas buvo mažesnis nei tikėtasi planuojant tyrimą. Savipildos apklausoms būdingas didesnis atsisakymo dalyvauti dažnis, tačiau dauguma atsisakymų yra pasyvūs – respondentai sutikdavo dalyvauti ir gaudavo prieigą prie apklausos, bet galiausiai nepateikdavo atsakymų. Tiesioginio interviu tyrimuose labiau tikėtini didesni atsako dažnio skirtumai tarp regionų, palyginti su savipildos tyrimais, tad tyrimą vykdant savipildos būdu didesnė tikimybė, kad imtis bus labiau subalansuota regioniniu požiūriu. Tyrimas taip pat atskleidė, kad tyrėjai, planuodami savipildos apklausas, turėtų numatyti dažnesnį kontaktavimą su respondentais siekiant aiškaus atsakymo – dalyvavimo arba atsisakymo. Respondentų nepateikti atsakymai (trūkstamų reikšmių skaičius) duomenis renkant savipilda priklauso nuo klausimo pozicijos klausimyne ir pasirinkto pildymo būdo – internete ar popieriuje. Respondentai, pildantys klausimyną internete, dažniau praleidžia klausimus jau klausimyno pradžioje ir selektyviau renkasi, į kuriuos atsakyti. Tuo tarpu respondentai, pasirinkę pildyti popierinį klausimyną, dažniau praleidžia klausimus įpusėję klausimyną ir jo pabaigoje. Klausimyną pildant internetu, praleistų atsakymų skaičius yra didesnis, nei pildant popieriuje. Socialinio pageidaujamumo efektas labiau pasireiškė tiesioginių interviu metu, kai respondentai dažniau pateikdavo socialiai priimtinus atsakymus, ypač sveikatos, alkoholio vartojimo ir kitų jautrių klausimų kontekste. Savipildos apklausos buvo mažiau paveiktos šio efekto, tačiau jose buvo daugiau trūkstamų reikšmių. Tai rodo, kad savipildos apklausos yra tinkamesnės jautriais klausimais, kai siekiama sumažinti socialinio pageidaujamumo poveikį, tačiau būtina užtikrinti didesnį respondentų motyvavimą pateikti visus atsakymus. Besąlyginės ir sąlyginės paskatos užtikrina didesnį bendrą atsako dažnį tiek bendrai, tiek atskiruose Lietuvos regionuose, taip pat mažesnį neatsako dažnį (tiek pasyviai, tiek griežtai atsisakiusiųjų grupėse), palyginus su tik besąlyginėmis paskatomis. Tačiau tik besąlyginės paskatos leidžia sumažinti kontaktavimo dažnį iki užpildytas klausimynas gaunamas savipildos tyrime, palyginus su besąlyginių ir sąlyginių paskatų deriniu. Tiesioginio interviu duomenys geriau atspindėjo kaimo vietovių gyventojus, tuo tarpu savipildos apklausose dažniau dalyvavo aukštesnio išsilavinimo ir miesto gyventojai. Abiejuose metoduose vyrų dalyvavimas buvo mažesnis nei jų proporcija visuomenėje, o respondentų vidutinis amžius dažnai viršijo šalies vidurkį. Internetinė savipilda buvo patrauklesnė jaunesniems ir aukštesnio išsilavinimo respondentams iš miestų, o popierines apklausas dažniau pildė vyresnio amžiaus ir žemesnio išsilavinimo kaimo gyventojai. Paskatos taip pat turėjo reikšmingą poveikį – besąlyginės ir sąlyginės paskatos efektyviau motyvavo respondentus pildyti internetinę apklausą, tačiau popierinėje apklausoje abiejų paskatų poveikis buvo panašus. Amžiaus ir lyties skirtumų tarp paskatų poveikio nenustatyta, tačiau pastebėta tendencija, kad dažnesnis atsakomumas gavus tik besąlyginę paskatą buvo tarp vyresnių Lietuvos gyventojų. Be to, besąlyginės paskatos pakako motyvuojant vienkiemių gyventojus, o didmiesčių respondentai buvo labiau motyvuoti abiejų tipų paskatomis. Respondentai iš didesnių namų ūkių dažniau užpildė klausimyną gavę tik besąlyginę paskatą, o respondentai iš porų be vaikų namų ūkių buvo dažniau motyvuoti abiem paskatomis. Pensininkų ir asmenų, nedirbančių dėl sveikatos problemų, buvo daugiau tarp gavusių tik besąlyginę paskatą, palyginti su gavusiais abi paskatas.

Digitalization has led to major changes in communication both in work and family life. However, these changes are like a double-edged sword: new possibilities of more frequent contact through digital means and new threats of greater distractions from family or work. Therefore, more thorough analysis of digital social contacts in work and family life is required. Abendroth with colleagues (2018) proposed a rotating module for Round 10 of the ESS which 1) identifies different dimensions of digital social contact (frequency, content, costs and benefits involved) to allow for a broader understanding of digital phenomena, and 2) creates new possibilities from a European country-comparative perspective for multivariate analyses of the determinants of digital social contacts (e.g., social inequalities) and their consequences, especially for relationship quality, work-life balance, and well-being. In this scientific study data of ESS10 edition 1.0 was used. Sample of Europe (Bulgaria, Croatia, Czechia, Estonia, Finland, France, Hungary, Lithuania, Slovakia, Slovenia) consisted of 18060 respondents, 1659 of them were from Lithuania. Firstly, frequencies of face to face and digital social contacts in work and family life in Lithuania and Europe were analyzed. Then costs and benefits of digital social contacts, as well as relationships between different forms of contact and relationship quality were examined. Finally, work-family conflict was analyzed with relation to relationship quality at work and family and to wellbeing indicators such as life and job satisfaction, happiness, subjective health evaluation. Digital social contacts in work and family life were included into this analysis of work-family conflict both as direct factors and as mediators/ moderators. The main findings revealed that in Lithuania digital social contacts were used less frequently than face to face ones both in work (communicating with a leader and co-workers) and family (communicating with a child aged 12 or over and parents) life. In comparison with other European countries, Lithuanians used face to face contact with a child aged 12 or over and with co-workers less often, but the use of digital contact with a child and parents when you can see each other on the screen or with a leader using telephone was more frequent. Besides, Lithuanians were more favorable when evaluating benefits of digital social contacts and less strict when evaluating costs except the evaluation of the statement that online and mobile communication exposes people to misinformation. Both in Lithuania and other European countries work-family conflict on average was experienced only sometimes. Lower relationship quality in work and family life was related to higher work-family conflict and higher work-family conflict was related to lower life and job satisfaction, less happiness and worse subjective health. Work-family conflict was not related to the frequency of digital social contacts at work and family in Lithuania directly. However, frequency of digital social contacts with a child aged 12 or over (communication via text, email or messaging apps) mediated the relationship between relationship quality with a child and work-family conflict. Frequency of digital social contacts with a child aged 12 or over (communication via text, email or messaging apps or seeing each other on the screen) also acted as a moderator in the relationship between work-family conflict and happiness. Frequency of digital social contacts with co-workers (communication using a phone) moderated the relationship between work-family conflict and job satisfaction. More significant results of digital social contacts as direct factors and mediators/ moderators in the analysis of work-family conflict were found in general ESS10 sample (edition 1.0) than in Lithuania. With reference to literature review and data analysis, recommendations for practitioners and directions for future research are proposed.

Europos socialinis tyrimas – Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas, EST EMTIK (angl. European Social Survey European Research Infrastructure Consortium, ESS ERIC) yra kas dvejus metus Europoje atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. 2001 m. pradėtame vykdyti tyrime jau dalyvavo daugiau nei 30 Europos šalių, o Lietuva įsijungė 2008 m. EST už inovacijas tarpkultūriniuose apklausų tyrimuose 2005 m. apdovanotas Europos Sąjungos Dekarto prizu ir yra kokybiškiausias socialinis tyrimas Europoje. Pagrindiniai EST EMTIK tikslai: • Apklausos būdu rinkti informaciją apie Europos socialinės struktūros, gyvenimo sąlygų ir nuostatų kaitą bei pateikti įžvalgas apie tai, kaip kinta Europos socialinis, politinis ir vertybinis paveikslas. • Įgyvendinti ir skleisti aukščiausius metodologinius tarptautinių tyrimų standartus tokiose socialinių mokslų srityse kaip klausimynų kūrimas ir testavimas, atrankų sudarymas, duomenų rinkimas, paklaidų mažinimas ir klausimų patikimumo užtikrinimas. • Sukurti nacionalinės pažangos rodiklius, kurie remtųsi tuo, kaip piliečiai suvokia ir vertina pagrindinius savo visuomenės bruožus. • Skatinti ir rengti Europos socialinių mokslų tyrėjų kiekybinių lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymus. • Didinti duomenų apie socialinius pokyčius matomumą ir prieinamumą mokslininkams, politikos formuotojams ir visuomenei.[...]

Europos socialinis tyrimas – Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas, EST EMTIK (angl. European Social Survey European Research Infrastructure Consortium, ESS ERIC) yra kas dvejus metus Europoje atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. 2001 m. pradėtame vykdyti tyrime jau dalyvavo daugiau nei 30 Europos šalių, o Lietuva įsijungė 2008 m. EST už inovacijas tarpkultūriniuose apklausų tyrimuose 2005 m. apdovanotas Europos Sąjungos Dekarto prizu ir yra kokybiškiausias socialinis tyrimas Europoje. Pagrindiniai EST EMTIK tikslai: • Apklausos būdu rinkti informaciją apie Europos socialinės struktūros, gyvenimo sąlygų ir nuostatų kaitą bei pateikti įžvalgas apie tai, kaip kinta Europos socialinis, politinis ir vertybinis paveikslas. • Įgyvendinti ir skleisti aukščiausius metodologinius tarptautinių tyrimų standartus tokiose socialinių mokslų srityse kaip klausimynų kūrimas ir testavimas, atrankų sudarymas, duomenų rinkimas, paklaidų mažinimas ir klausimų patikimumo užtikrinimas. • Sukurti nacionalinės pažangos rodiklius, kurie remtųsi tuo, kaip piliečiai suvokia ir vertina pagrindinius savo visuomenės bruožus. • Skatinti ir rengti Europos socialinių mokslų tyrėjų kiekybinių lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymus. • Didinti duomenų apie socialinius pokyčius matomumą ir prieinamumą mokslininkams, politikos formuotojams ir visuomenei.