Europos socialinis tyrimas (EST) yra kartotinis skerspjūvio tyrimas, vykdomas kas dvejus metus nuo 2002-ųjų kiek daugiau nei 30 Europos šalių, siekiant analizuoti Europos gyventojų požiūrius, vertybes ir elgseną. Lietuva dalyvauja šiame tyrime nuo 2008 m. (nuo 4-osios tyrimo bangos) ir jau yra dalyvavusi devyniose bangose. 12-oji EST banga visose šalyse bus vykdoma naudojant mišrų apklausos tyrimo dizainą, o ilgalaikėje perspektyvoje tyrimas planuojamas vykdyti tik savipildos būdu. Šioje monografijoje nagrinėjami 11-osios EST bangos Lietuvos duomenys, rinkti tiesioginio interviu būdu, ir papildomo metodologinio eksperimento duomenys, kurie buvo rinkti savipilda taikant mišrų apklausos dizainą. Monografija siekiama įvertinti Lietuvos gyventojų apklausos įgyvendinimo savipilda galimybes analizuojant skirtingais būdais renkamų duomenų poveikį tyrimo kokybės rodikliams. Šie duomenys aktualūs ne tik planuojant būsimas EST bangas, kurias numatoma įgyvendinti savipildos būdu, bet ir kitiems tyrėjams, ketinantiems pritaikyti savipildą ar mišrų apklausos dizainą reprezentatyvioms Lietuvos gyventojų apklausoms. Tyrime dalyvavo 15 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai, atrinkti tikimybinės daugiapakopės atrankos būdu. Tiesioginio interviu metu apklausti 1 365 respondentai, o savipildos apklausą užpildė 480 dalyvių (375 internetu, 105 popierinį klausimyno variantą). Savipildos apklausose buvo taikytos dvi paskatų strategijos: besąlyginė, kai respondentai gavo 5 Eur vertės dovanų čekį, nepriklausomai nuo atsakymo pateikimo, ir besąlyginė bei sąlyginė, kai 5 Eur dovanų čekį potencialus respondentas gavo prieš klausimyno pildymą, nepriklausomai nuo to, užpildys jį ar ne, o papildomas 5 Eur dovanų čekis buvo įteikiamas užpildžius klausimyną. Tyrimo analizė apėmė atsako dažnių palyginimą, imties vieneto pasiekiamumo ir pakartotinio kontaktavimo, trūkstamų reikšmių ir socialinio pageidaujamumo analizę, sociodemografinės imties struktūros įvertinimą atsižvelgiant į apklausos būdą bei skirtingas paskatas. Rezultatai parodė, kad tiesioginių interviu metu surinkti duomenys pasiekė šiek tiek aukštesnį atsako dažnį (41 proc.) nei savipildos apklausose (37,4 proc.), nors šis skirtumas buvo mažesnis nei tikėtasi planuojant tyrimą. Savipildos apklausoms būdingas didesnis atsisakymo dalyvauti dažnis, tačiau dauguma atsisakymų yra pasyvūs – respondentai sutikdavo dalyvauti ir gaudavo prieigą prie apklausos, bet galiausiai nepateikdavo atsakymų. Tiesioginio interviu tyrimuose labiau tikėtini didesni atsako dažnio skirtumai tarp regionų, palyginti su savipildos tyrimais, tad tyrimą vykdant savipildos būdu didesnė tikimybė, kad imtis bus labiau subalansuota regioniniu požiūriu. Tyrimas taip pat atskleidė, kad tyrėjai, planuodami savipildos apklausas, turėtų numatyti dažnesnį kontaktavimą su respondentais siekiant aiškaus atsakymo – dalyvavimo arba atsisakymo. Respondentų nepateikti atsakymai (trūkstamų reikšmių skaičius) duomenis renkant savipilda priklauso nuo klausimo pozicijos klausimyne ir pasirinkto pildymo būdo – internete ar popieriuje. Respondentai, pildantys klausimyną internete, dažniau praleidžia klausimus jau klausimyno pradžioje ir selektyviau renkasi, į kuriuos atsakyti. Tuo tarpu respondentai, pasirinkę pildyti popierinį klausimyną, dažniau praleidžia klausimus įpusėję klausimyną ir jo pabaigoje. Klausimyną pildant internetu, praleistų atsakymų skaičius yra didesnis, nei pildant popieriuje. Socialinio pageidaujamumo efektas labiau pasireiškė tiesioginių interviu metu, kai respondentai dažniau pateikdavo socialiai priimtinus atsakymus, ypač sveikatos, alkoholio vartojimo ir kitų jautrių klausimų kontekste. Savipildos apklausos buvo mažiau paveiktos šio efekto, tačiau jose buvo daugiau trūkstamų reikšmių. Tai rodo, kad savipildos apklausos yra tinkamesnės jautriais klausimais, kai siekiama sumažinti socialinio pageidaujamumo poveikį, tačiau būtina užtikrinti didesnį respondentų motyvavimą pateikti visus atsakymus. Besąlyginės ir sąlyginės paskatos užtikrina didesnį bendrą atsako dažnį tiek bendrai, tiek atskiruose Lietuvos regionuose, taip pat mažesnį neatsako dažnį (tiek pasyviai, tiek griežtai atsisakiusiųjų grupėse), palyginus su tik besąlyginėmis paskatomis. Tačiau tik besąlyginės paskatos leidžia sumažinti kontaktavimo dažnį iki užpildytas klausimynas gaunamas savipildos tyrime, palyginus su besąlyginių ir sąlyginių paskatų deriniu. Tiesioginio interviu duomenys geriau atspindėjo kaimo vietovių gyventojus, tuo tarpu savipildos apklausose dažniau dalyvavo aukštesnio išsilavinimo ir miesto gyventojai. Abiejuose metoduose vyrų dalyvavimas buvo mažesnis nei jų proporcija visuomenėje, o respondentų vidutinis amžius dažnai viršijo šalies vidurkį. Internetinė savipilda buvo patrauklesnė jaunesniems ir aukštesnio išsilavinimo respondentams iš miestų, o popierines apklausas dažniau pildė vyresnio amžiaus ir žemesnio išsilavinimo kaimo gyventojai. Paskatos taip pat turėjo reikšmingą poveikį – besąlyginės ir sąlyginės paskatos efektyviau motyvavo respondentus pildyti internetinę apklausą, tačiau popierinėje apklausoje abiejų paskatų poveikis buvo panašus. Amžiaus ir lyties skirtumų tarp paskatų poveikio nenustatyta, tačiau pastebėta tendencija, kad dažnesnis atsakomumas gavus tik besąlyginę paskatą buvo tarp vyresnių Lietuvos gyventojų. Be to, besąlyginės paskatos pakako motyvuojant vienkiemių gyventojus, o didmiesčių respondentai buvo labiau motyvuoti abiejų tipų paskatomis. Respondentai iš didesnių namų ūkių dažniau užpildė klausimyną gavę tik besąlyginę paskatą, o respondentai iš porų be vaikų namų ūkių buvo dažniau motyvuoti abiem paskatomis. Pensininkų ir asmenų, nedirbančių dėl sveikatos problemų, buvo daugiau tarp gavusių tik besąlyginę paskatą, palyginti su gavusiais abi paskatas.

Europos socialinis tyrimas – Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas, EST EMTIK (angl. European Social Survey European Research Infrastructure Consortium, ESS ERIC) yra kas dvejus metus Europoje atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. 2001 m. pradėtame vykdyti tyrime jau dalyvavo daugiau nei 30 Europos šalių, o Lietuva įsijungė 2008 m. EST už inovacijas tarpkultūriniuose apklausų tyrimuose 2005 m. apdovanotas Europos Sąjungos Dekarto prizu ir yra kokybiškiausias socialinis tyrimas Europoje. Pagrindiniai EST EMTIK tikslai: • Apklausos būdu rinkti informaciją apie Europos socialinės struktūros, gyvenimo sąlygų ir nuostatų kaitą bei pateikti įžvalgas apie tai, kaip kinta Europos socialinis, politinis ir vertybinis paveikslas. • Įgyvendinti ir skleisti aukščiausius metodologinius tarptautinių tyrimų standartus tokiose socialinių mokslų srityse kaip klausimynų kūrimas ir testavimas, atrankų sudarymas, duomenų rinkimas, paklaidų mažinimas ir klausimų patikimumo užtikrinimas. • Sukurti nacionalinės pažangos rodiklius, kurie remtųsi tuo, kaip piliečiai suvokia ir vertina pagrindinius savo visuomenės bruožus. • Skatinti ir rengti Europos socialinių mokslų tyrėjų kiekybinių lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymus. • Didinti duomenų apie socialinius pokyčius matomumą ir prieinamumą mokslininkams, politikos formuotojams ir visuomenei.[...]

The aim of the study presented in the monograph is to reveal peculiarities, methodological strengths and limitations of participatory action research (PAR) in social service organizations. PAR is analysed as a methodological approach which involves scholars and research participants into a process of reflection, knowledge production and construction of new meanings. PAR application area is quite broad - this strategy is applied in communities, business, education, health and welfare organizations in order to increase involvement of citizens as well as their empowerment in communities and organizations. While highlighting originality and singularity of PAR in organizations, authors of the study discuss notions, definitions and distinctive features of PAR. The scholars distinguish novelty, empowering nature, methodological nuances and criticism toward PAR. The monograph presents models, the process, and stages of PAR. Based on PAR implementation in social service organizations, a need for movement from action to reflection and empowerment of research participants to take the responsibility of the changes in organizations is emphasized. The research sheds a light on psychosocial functioning of organizations as well as their readiness for change. Results and insights drawn by the research create preconditions to increase efficiency and effectiveness of organizations. The investigation presented in the monograph was implemented in social service organizations which provide services for the elderly. Lithuanian population is aging, therefore agencies which provide elderly care should be able to respond to changes in the market and satisfy clients' needs. This is relevant for profit organizations and business enterprises which become more active in the social service sector offering their activities for older people. This study presents the situation of older people in European Union and Lithuania. [...]

Metodiniame leidinyje pateikiamas streso valdymo metodikų, tokių kaip biogrįžtamuoju ryšiu paremta relaksacija ir progresuojančioji raumenų relaksacija, teorinis pagrindimas bei nurodymai, kaip praktiškai naudotis šiais metodais. Stresas yra vienas iš lėtines ligas sukeliančių veiksnių. Šiuolaikinės psichologijos mokslas siūlo nemažai atsipalaidavimo metodų ir technikų stresui mažinti, tačiau daugumos autorių tyrimai yra atlikti su sergančiaisiais, o tyrimų, analizuojančių jaunus ir sąlyginai sveikus žmones, yra mažai. Taip pat stokojama metodinių priemonių, ypač lietuvių kalba, parengtų remiantis nacionaliniais ir tarptautiniais mokslo pasiekimais, suteikiančių galimybę susipažinti su plačiai naudojamomis atsipalaidavimo technikomis bei jų taikymo principais. Tad šis leidinys padeda užpildyti mokomosios bei metodinės informacijos spragą šioje srityje. Metodinė priemonė skirta sveikatos psichologijos magistro studijų studentams ir kitiems specialistams, besidomintiems atsipalaidavimo metodais.