Europos socialinis tyrimas (EST) yra kartotinis skerspjūvio tyrimas, vykdomas kas dvejus metus nuo 2002-ųjų kiek daugiau nei 30 Europos šalių, siekiant analizuoti Europos gyventojų požiūrius, vertybes ir elgseną. Lietuva dalyvauja šiame tyrime nuo 2008 m. (nuo 4-osios tyrimo bangos) ir jau yra dalyvavusi devyniose bangose. 12-oji EST banga visose šalyse bus vykdoma naudojant mišrų apklausos tyrimo dizainą, o ilgalaikėje perspektyvoje tyrimas planuojamas vykdyti tik savipildos būdu. Šioje monografijoje nagrinėjami 11-osios EST bangos Lietuvos duomenys, rinkti tiesioginio interviu būdu, ir papildomo metodologinio eksperimento duomenys, kurie buvo rinkti savipilda taikant mišrų apklausos dizainą. Monografija siekiama įvertinti Lietuvos gyventojų apklausos įgyvendinimo savipilda galimybes analizuojant skirtingais būdais renkamų duomenų poveikį tyrimo kokybės rodikliams. Šie duomenys aktualūs ne tik planuojant būsimas EST bangas, kurias numatoma įgyvendinti savipildos būdu, bet ir kitiems tyrėjams, ketinantiems pritaikyti savipildą ar mišrų apklausos dizainą reprezentatyvioms Lietuvos gyventojų apklausoms. Tyrime dalyvavo 15 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai, atrinkti tikimybinės daugiapakopės atrankos būdu. Tiesioginio interviu metu apklausti 1 365 respondentai, o savipildos apklausą užpildė 480 dalyvių (375 internetu, 105 popierinį klausimyno variantą). Savipildos apklausose buvo taikytos dvi paskatų strategijos: besąlyginė, kai respondentai gavo 5 Eur vertės dovanų čekį, nepriklausomai nuo atsakymo pateikimo, ir besąlyginė bei sąlyginė, kai 5 Eur dovanų čekį potencialus respondentas gavo prieš klausimyno pildymą, nepriklausomai nuo to, užpildys jį ar ne, o papildomas 5 Eur dovanų čekis buvo įteikiamas užpildžius klausimyną. Tyrimo analizė apėmė atsako dažnių palyginimą, imties vieneto pasiekiamumo ir pakartotinio kontaktavimo, trūkstamų reikšmių ir socialinio pageidaujamumo analizę, sociodemografinės imties struktūros įvertinimą atsižvelgiant į apklausos būdą bei skirtingas paskatas. Rezultatai parodė, kad tiesioginių interviu metu surinkti duomenys pasiekė šiek tiek aukštesnį atsako dažnį (41 proc.) nei savipildos apklausose (37,4 proc.), nors šis skirtumas buvo mažesnis nei tikėtasi planuojant tyrimą. Savipildos apklausoms būdingas didesnis atsisakymo dalyvauti dažnis, tačiau dauguma atsisakymų yra pasyvūs – respondentai sutikdavo dalyvauti ir gaudavo prieigą prie apklausos, bet galiausiai nepateikdavo atsakymų. Tiesioginio interviu tyrimuose labiau tikėtini didesni atsako dažnio skirtumai tarp regionų, palyginti su savipildos tyrimais, tad tyrimą vykdant savipildos būdu didesnė tikimybė, kad imtis bus labiau subalansuota regioniniu požiūriu. Tyrimas taip pat atskleidė, kad tyrėjai, planuodami savipildos apklausas, turėtų numatyti dažnesnį kontaktavimą su respondentais siekiant aiškaus atsakymo – dalyvavimo arba atsisakymo. Respondentų nepateikti atsakymai (trūkstamų reikšmių skaičius) duomenis renkant savipilda priklauso nuo klausimo pozicijos klausimyne ir pasirinkto pildymo būdo – internete ar popieriuje. Respondentai, pildantys klausimyną internete, dažniau praleidžia klausimus jau klausimyno pradžioje ir selektyviau renkasi, į kuriuos atsakyti. Tuo tarpu respondentai, pasirinkę pildyti popierinį klausimyną, dažniau praleidžia klausimus įpusėję klausimyną ir jo pabaigoje. Klausimyną pildant internetu, praleistų atsakymų skaičius yra didesnis, nei pildant popieriuje. Socialinio pageidaujamumo efektas labiau pasireiškė tiesioginių interviu metu, kai respondentai dažniau pateikdavo socialiai priimtinus atsakymus, ypač sveikatos, alkoholio vartojimo ir kitų jautrių klausimų kontekste. Savipildos apklausos buvo mažiau paveiktos šio efekto, tačiau jose buvo daugiau trūkstamų reikšmių. Tai rodo, kad savipildos apklausos yra tinkamesnės jautriais klausimais, kai siekiama sumažinti socialinio pageidaujamumo poveikį, tačiau būtina užtikrinti didesnį respondentų motyvavimą pateikti visus atsakymus. Besąlyginės ir sąlyginės paskatos užtikrina didesnį bendrą atsako dažnį tiek bendrai, tiek atskiruose Lietuvos regionuose, taip pat mažesnį neatsako dažnį (tiek pasyviai, tiek griežtai atsisakiusiųjų grupėse), palyginus su tik besąlyginėmis paskatomis. Tačiau tik besąlyginės paskatos leidžia sumažinti kontaktavimo dažnį iki užpildytas klausimynas gaunamas savipildos tyrime, palyginus su besąlyginių ir sąlyginių paskatų deriniu. Tiesioginio interviu duomenys geriau atspindėjo kaimo vietovių gyventojus, tuo tarpu savipildos apklausose dažniau dalyvavo aukštesnio išsilavinimo ir miesto gyventojai. Abiejuose metoduose vyrų dalyvavimas buvo mažesnis nei jų proporcija visuomenėje, o respondentų vidutinis amžius dažnai viršijo šalies vidurkį. Internetinė savipilda buvo patrauklesnė jaunesniems ir aukštesnio išsilavinimo respondentams iš miestų, o popierines apklausas dažniau pildė vyresnio amžiaus ir žemesnio išsilavinimo kaimo gyventojai. Paskatos taip pat turėjo reikšmingą poveikį – besąlyginės ir sąlyginės paskatos efektyviau motyvavo respondentus pildyti internetinę apklausą, tačiau popierinėje apklausoje abiejų paskatų poveikis buvo panašus. Amžiaus ir lyties skirtumų tarp paskatų poveikio nenustatyta, tačiau pastebėta tendencija, kad dažnesnis atsakomumas gavus tik besąlyginę paskatą buvo tarp vyresnių Lietuvos gyventojų. Be to, besąlyginės paskatos pakako motyvuojant vienkiemių gyventojus, o didmiesčių respondentai buvo labiau motyvuoti abiejų tipų paskatomis. Respondentai iš didesnių namų ūkių dažniau užpildė klausimyną gavę tik besąlyginę paskatą, o respondentai iš porų be vaikų namų ūkių buvo dažniau motyvuoti abiem paskatomis. Pensininkų ir asmenų, nedirbančių dėl sveikatos problemų, buvo daugiau tarp gavusių tik besąlyginę paskatą, palyginti su gavusiais abi paskatas.

The transformation of Lithuanian agriculture from collective farming to market economy took place under extraordinary conditions. A transformation from a socialist state economy to a capitalist market economy was a very distinct development alternative for a modern society. A return to a market economy is not the same thing as a transformation into a new market economy. It is a specific transformation of past experiences into a new direction for the future. On the other hand, neither the Lithuanian society nor its agriculture or rural population were an exception in Central and Eastern Europe. All postsocialist countries faced similar challenges of transformational development. Lithuania differed from the other Central European societies (and was similar to the other Baltic States) because of its soviet past. The countries that were forcefully incorporated into the Soviet Union experienced incomparably more repressions from the totalitarian state and an incomparably greater transformation of their societies and all areas of life. A typological description of a return to a market economy reflects in a rather broad manner the particular development of a difficult transition. This transformation can be analysed from the perspective of entangled modernity and its consequences – hybrids. This reveals the universal processes of modern societies and their consequences, as well as the particular experiences of the region. It also explains the human and material losses tied to the specific type of transformation. From the perspective of entangled modernity and its consequent hybrids, the collective agriculture in Lithuania is a result of an entanglement between the colonial soviet model and the local rural economy, technology, society and culture. Collective agriculture was, first and foremost, aimed at accommodating the needs of the centralised soviet system. [...]

Europos socialinis tyrimas – Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas, EST EMTIK (angl. European Social Survey European Research Infrastructure Consortium, ESS ERIC) yra kas dvejus metus Europoje atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. 2001 m. pradėtame vykdyti tyrime jau dalyvavo daugiau nei 30 Europos šalių, o Lietuva įsijungė 2008 m. EST už inovacijas tarpkultūriniuose apklausų tyrimuose 2005 m. apdovanotas Europos Sąjungos Dekarto prizu ir yra kokybiškiausias socialinis tyrimas Europoje. Pagrindiniai EST EMTIK tikslai: • Apklausos būdu rinkti informaciją apie Europos socialinės struktūros, gyvenimo sąlygų ir nuostatų kaitą bei pateikti įžvalgas apie tai, kaip kinta Europos socialinis, politinis ir vertybinis paveikslas. • Įgyvendinti ir skleisti aukščiausius metodologinius tarptautinių tyrimų standartus tokiose socialinių mokslų srityse kaip klausimynų kūrimas ir testavimas, atrankų sudarymas, duomenų rinkimas, paklaidų mažinimas ir klausimų patikimumo užtikrinimas. • Sukurti nacionalinės pažangos rodiklius, kurie remtųsi tuo, kaip piliečiai suvokia ir vertina pagrindinius savo visuomenės bruožus. • Skatinti ir rengti Europos socialinių mokslų tyrėjų kiekybinių lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymus. • Didinti duomenų apie socialinius pokyčius matomumą ir prieinamumą mokslininkams, politikos formuotojams ir visuomenei.[...]

The study “Youth and Housing in Lithuania: Different Opportunities, Pathways and Challenges” aims to disclose the situation of youth housing provision in the conditions of a liberal housing policy in Lithuania and to identify the scope of housing deprivation and the housing policy constraint with regard to the youth group. The main problems facing young people in the context of housing provision include the availability, rental of decent housing and the lack of independence from parents, the unstable housing market and constantly rising housing prices, limited access to high-quality housing, etc. It should be noted that in the context of housing policy, youth is not sufficiently prioritized group, and a significant part of young people are residing in less stable forms of accommodation (living with parents, friends, dormitory, rental housing in the private sector, social housing). Authors of study look into different theoretical approaches about housing provision for the youth, factors affecting youth housing provision and analysis of current trends in terms of the recent demographic changes. Important part of the study is dedicated to discuss the role of welfare state in the housing sector and particularities of post-socialist housing policies in Eastern and Central European countries and in Lithuania. The study is based on research methodology and the analysis of empiric data and research strategy combining both quantitative and qualitative methodologies and methods. The research object is 18–35 years old young persons in Lithuania and occupying different housing estates: privately owned, privately rented and social housing. The method of survey research (as a quantitative methodology) and the in-depth interview (as a method of qualitative methodology) allowed Lithuanian youth to express their views on the housing provision issues in Lithuania.

This monograph focusing on groups at risk of social exclusion reflects current issues in the contemporary Lithuanian welfare system in which the dilemmas of neoliberalism, social justice and egalitarianism as well as the constant search for a better life are all intertwined. Difficult life stories of the members of these groups allow us to take a closer look at social exclusion in everyday life, where one often hopes to answer the questions of who s/he is in a society and to what extent s/he is recognized as its effective member. All the social groups examined in the monograph – single mothers raising young children, chronically ill persons, alcoholics, young unemployed men, homeless men, and members of the Evangelical Baptist and Word of Faith communities – face similar issues of social acceptance, normativity and subjective wellbeing. Economic structural transformations determine social exclusion of some of the researched social groups, and cultural behaviour models prevalent in society make other groups excluded. In the latter case, any deviation from the accepted norms in society can become a reason for marginalization or stigmatization. Often, both material and social deprivation turn into a shame-inducing exclusion from social norms that have proven to be impossible to realize. That is why the analysis of different forms and content of social exclusion presented in this study enables us to rethink schemes of normativity related to economic welfare standards, the vision of good life, the understanding of a healthy body, gendered behaviour, appropriate citizenship existing in Lithuania and the violence of these schemes. If we consider social exclusion to be a violation of social norms or, in many cases, the lack of skills to achieve them, in order to be socially included we must either to conform to these schemes of normativity by all means or oppose them consistently and vehemently in searching for alternative ways of survival.[...]