Daugumos užsienio kalbų leksikografijoje tekstynų lingvistikos metodas jau įprastas: remiantis tekstynais, per tris pastaruosius dešimtmečius parengta daug anglų, vokiečių, ispanų, lenkų ir kitų kalbų leksikografinių išteklių (įvairių spausdintų ir elektroninių žodynų, duomenynų). Lietuvių kalbotyros darbuose tekstynų lingvistikos metodas taip pat plačiai taikomas, tačiau lietuvių leksikografijoje tekstynais vis dar remiamasi nedaug, paprastai rengiant aiškinamuosius žodynus tekstynai pasitelkiami tik vartojimo pavyzdžiams atrinkti. Vis dėlto, kaip įrodo užsienio leksikografijos tyrimai ir praktiniai darbai, tekstynų duomenys apie žodžių ir žodžių junginių vartoseną svarbūs visiems leksikografinio darbo etapams, be to, tekstynų duomenys gali padėti leksikografams sudaryti empiriškai pagrįstą kalbos vartosenos aprašą, vadinasi, išspręsti gana įsisenėjusią aiškinamųjų lietuvių kalbos žodynų problemą, kad žodynai nepakankamai gerai atspindi realią dabartinės kalbos žodžių vartoseną. Šioje monografijoje, remiantis atvejo – „Mokomojo lietuvių kalbos vartosenos leksikono“ – analize, yra išsamiai aprašomos tekstynų lingvistikos taikymo galimybės lietuvių leksikografijoje. Leksikonas yra pirmas leksikografinis išteklius lietuvių kalba, kurio antraštynas ir žodžių vartosenos aprašas pagrįstas konkrečiu tekstynu – „Mokomojo lietuvių kalbos tekstyno“ rašytine dalimi. Monografiją, be būtinų ir mokslo darbams įprastų dalių, sudaro du pagrindiniai skyriai. 1-ajame monografijos skyriuje aptariami su leksikono makrostruktūra susiję praktiniai ir teoriniai klausimai: tekstyno rengimas, antraštyno formavimo principas, naudotos leksikografinio darbo automatizavimo ir tekstyno analizės priemonės. 2-ajame monografijos skyriuje dėmesys skirtas mikrostruktūros aspektams: teorinėje apžvalgoje parodyta įvairovė būdų (metodų), kuriais bandoma praktiškai tirti bei aprašyti leksikos ir gramatikos vienovę užsienio tyrėjų darbuose; išsamiai aprašyta vartosenos modelių analizė – metodas, kuris buvo adaptuotas leksikone tiriant tipišką žodžių vartoseną. Šiame skyriuje taip pat aptarti vartosenos modelių analizės adaptavimo principai leksikone ir su išsamiais pavyzdžiais aprašyti svarbiausi vartosenos modelių analizės praktiniai aspektai, pateikti duomenys apie vardažodžių ir veiksmažodžių vartosenos modelius. Monografijoje parengta ir rekomendacijų dalis: joje ne tik pateikiamos leksikono panaudojimo ir tobulinimo gairės, bet ir diskutuojami probleminiai taikytos metodikos aspektai, išdėstoma, į ką turėtų atsižvelgti leksikografai praktikai siekdami taikyti tekstynų lingvistikos metodą ir automatizuodami žodyno rengimo procesus. Svarbi monografijos dalis yra ir 8 priedai, kuriuose pateikiami ankstesniuose tyrimuose neskelbti duomenys iš leksikono duomenų bazės.

„Lietuvių kalbos kolokacijų žodynas“ – vienas iš projekto „Lietuvių kalbos pastoviųjų žodžių junginių automatinis atpažinimas (PASTOVU)“ rezultatų. Tai pirmas lietuvių kalbos kolokacijų žodynas, parengtas iš dabartinės rašytinės lietuvių kalbos periodikos tekstų – iš DELFI.lt tekstyno. Žodyne pateikta apie 12 tūkst. dvižodžių bei trižodžių kolokacijų ir apie 100 tūkst. jų kaitybinių formų (jos pateiktos priede).

Tai aukštųjų mokyklų bendrasis vadovėlis, sudarytas remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomenduojama Specialybės kalbos programa. Šiuo leidiniu galės naudotis visų aukštųjų mokyklų studentai, vidurinių mokyklų mokiniai, visi, kurie nori savarankiškai išmokti taisyklingos bendrinės kalbos, tinkamai pasirengti kalbai, parašyti mokslinį darbą ar dokumentą. Knyga palengvins organizuoti pratybas, padės formuoti kalbos įgūdžius ir savarankiškai mokytis, pasikartoti, pasitikrinti.

The textbook is designed to everyone who wants to learn the standard Lithuanian language, language norms and usage. Each chapter or section first of all introduces standard language norms and then presents the analysis of their usage. Each chapter contains practical tasks. This book will help to organize language seminars, to develop and improve language and self-study skills, to repeat and to check oneself.

This book presents the most recent advances in the field of Lithuanian terminology extraction as well as the first attempt on automatic extraction of Lithuanian term defining contexts. The first work in descriptive terminology by Lithuanian researchers appeared in early 2000s, i.e. R. Marcinkevičienė (2000) and I. Zeller (dissertation "Term recognition and their analysis", 2005). Nevertheless, the larger proportion of research on Lithuanian terminology is still dominated by the prescriptive view, when a lot of attention and research is given to principles and norms of terminology, as well as diachronic aspects of terminology. Chapter 1 describes differences of descriptive and prescriptive terminology. The authors want to emphasize that the prescriptive terminology involves standardisation and approval of terms, while decisions are based on existing terminology dictionaries, documents, standards, lexicons and databases of approved terms. Whereas in the corpus-based terminology management, which is one of the branches of the descriptive terminology, the main focus is placed on the usage of terms in natural language in a corpus, rather than on the standardisation. The empirical research approaches benefit from various automatic term analysis and term extraction tools, which come in handy in corpus-based terminology management. New terminology research has shown that it is very important to harmonize the methods of prescriptive and descriptive terminology. The combination of both methods allows faster processing of evergrowing data, which is very relevant to challenges of the modern lexicography that include quick and efficient creation of dynamic lexicographical sources.[...]