Tekstynais paremti kalbos vartosenos tyrimai leksikografijoje: „Mokomojo lietuvių kalbos vartosenos leksikono“ atvejis : monografija

Abstract

Daugumos užsienio kalbų leksikografijoje tekstynų lingvistikos metodas jau įprastas: remiantis tekstynais, per tris pastaruosius dešimtmečius parengta daug anglų, vokiečių, ispanų, lenkų ir kitų kalbų leksikografinių išteklių (įvairių spausdintų ir elektroninių žodynų, duomenynų). Lietuvių kalbotyros darbuose tekstynų lingvistikos metodas taip pat plačiai taikomas, tačiau lietuvių leksikografijoje tekstynais vis dar remiamasi nedaug, paprastai rengiant aiškinamuosius žodynus tekstynai pasitelkiami tik vartojimo pavyzdžiams atrinkti. Vis dėlto, kaip įrodo užsienio leksikografijos tyrimai ir praktiniai darbai, tekstynų duomenys apie žodžių ir žodžių junginių vartoseną svarbūs visiems leksikografinio darbo etapams, be to, tekstynų duomenys gali padėti leksikografams sudaryti empiriškai pagrįstą kalbos vartosenos aprašą, vadinasi, išspręsti gana įsisenėjusią aiškinamųjų lietuvių kalbos žodynų problemą, kad žodynai nepakankamai gerai atspindi realią dabartinės kalbos žodžių vartoseną. Šioje monografijoje, remiantis atvejo – „Mokomojo lietuvių kalbos vartosenos leksikono“ – analize, yra išsamiai aprašomos tekstynų lingvistikos taikymo galimybės lietuvių leksikografijoje. Leksikonas yra pirmas leksikografinis išteklius lietuvių kalba, kurio antraštynas ir žodžių vartosenos aprašas pagrįstas konkrečiu tekstynu – „Mokomojo lietuvių kalbos tekstyno“ rašytine dalimi. Monografiją, be būtinų ir mokslo darbams įprastų dalių, sudaro du pagrindiniai skyriai. 1-ajame monografijos skyriuje aptariami su leksikono makrostruktūra susiję praktiniai ir teoriniai klausimai: tekstyno rengimas, antraštyno formavimo principas, naudotos leksikografinio darbo automatizavimo ir tekstyno analizės priemonės. 2-ajame monografijos skyriuje dėmesys skirtas mikrostruktūros aspektams: teorinėje apžvalgoje parodyta įvairovė būdų (metodų), kuriais bandoma praktiškai tirti bei aprašyti leksikos ir gramatikos vienovę užsienio tyrėjų darbuose; išsamiai aprašyta vartosenos modelių analizė – metodas, kuris buvo adaptuotas leksikone tiriant tipišką žodžių vartoseną. Šiame skyriuje taip pat aptarti vartosenos modelių analizės adaptavimo principai leksikone ir su išsamiais pavyzdžiais aprašyti svarbiausi vartosenos modelių analizės praktiniai aspektai, pateikti duomenys apie vardažodžių ir veiksmažodžių vartosenos modelius. Monografijoje parengta ir rekomendacijų dalis: joje ne tik pateikiamos leksikono panaudojimo ir tobulinimo gairės, bet ir diskutuojami probleminiai taikytos metodikos aspektai, išdėstoma, į ką turėtų atsižvelgti leksikografai praktikai siekdami taikyti tekstynų lingvistikos metodą ir automatizuodami žodyno rengimo procesus. Svarbi monografijos dalis yra ir 8 priedai, kuriuose pateikiami ankstesniuose tyrimuose neskelbti duomenys iš leksikono duomenų bazės.