Monografijoje pristatomas didelės apimties rišliojo pasakojimo tyrimas ankstyvoje vaikystėje. Pasakojimo įgūdžiai yra itin svarbūs vaikui, nes skatindami vaikus pasakoti istorijas geriname ne tik jų kalbą, bet ir kognityvines funkcijas, emocinį intelektą, užtikriname akademinę sėkmę ir kultūrinį supratimą. Nuo vaikystės besiformuojantys pasakojimo gebėjimai išlieka visą gyvenimą ir yra būtini bendravimui ir supratimui, todėl norint suvokti pasakojimo įsisavinimo ir kūrimo procesus svarbu gilintis į pasakojimo struktūrines ir kalbines ypatybes. Vaikai pasakodami istoriją turi mokėti ne tik nemažai žodžių, bet ir suprasti, kaip juos jungti į frazes ar ilgesnius pasakymus, o tai lemia leksikos ir gramatikos įsisavinimas, teksto konstravimo bei junglumo taisyklės. Pasitelkusios paskatinto vartojimo užduotį (paveiksliukų sekos stimulą) analizavome rišliojo pasakojimo du pagrindinius lygmenis – makrostruktūrą ir mikrostruktūrą, dėmesį telkdamos į kelis svarbius aspektus, susijusius su amžiumi, kalbos kompetencija ir tarpkalbiniu (angl. cross-lindguistic) poveikiu. Tyrime dalyvavo 5-7 metų skirtingos kalbinės kompetencijos vaikai: tipinės, sutrikusios kalbinės raidos ir dvikalbiai. Gauti rezultatai atskleidė įdomių įžvalgų apie kalbinės raidos tendencijas skirtingose vaikų grupėse ir bus naudingi ne tik mokslo bendruomenei, bet ir praktikams bei švietimo politikos atstovams.

Kolektyvinėje monografijoje pristatomi darbo vertybių profesinio ugdymo turinyje tyrimų rezultatai. Akcentuojama, kad vertybių ugdymas šiandien yra vienas aktualiausių ugdymo aspektų, atveriantis asmens kritinį ir kūrybinį mąstymą, keliantis iššūkius ugdytojams, inspiruojantis mokslinius tyrimus asmenybės tobulėjimo srityje. Vadovaudamiesi dabarties filosofijoje dominuojančia konstruktyvistine aksiologija mokslininkai profesinio rengimo sistemos dalyviams pristato darbo vertybių charakteristikas, struktūrą, hierarchiją, taip pat jų būties statusą. Tokiu būdu parodoma, kaip darbo vertybės atsispindi profesinio ugdymo turinio įgyvendinimo skirtinguose lygmenyse: makrolygmens darbo vertybių ideologijose, mokinio individualiame pažinime, pedagogų realiame didaktiniame procese, taip pat profesinių mokyklų misijose. Galiausiai, tyrimo rezultatai suponuoja aktualų švietimo politikos principą, atspindintį laimingo gyvenimo, egoizmo valdymo ir altruistinių vertybių tarpusavio sąveiką. Pagrįstai teigiama, kad laimingi žmonės geba valdyti savo egoizmą, prasmingam gyvenimui palikdami daug vietos altruistinėms vertybėms.

Ši mokslo studija aptaria du su politinių partijų veikla susijusius aspektus – Lietuvos politinių partijų lyderių atrankos procesą ir svarbiausius jį įtakojančius veiksnius bei Lietuvos politinių partijų finansavimo modelius, jų kaitą ir svarbą politinėms partijoms. Tyrimą sudaro kelios dalys. Pirma, aptariama rinkimų sistema ir detalūs 2004-2020 m. Seimo rinkimų rezultatai, kurie padeda įžvelgti makro-tendencijas rinkėjų tarpe bei nustatyti svarbias politines partijas ir partinę sistemą Lietuvoje. Vėliau pristatomi teoriniai partijų lyderių atrankos ir partijų finansavimo modeliai bei sistemos. Jais remiantis, išanalizuojami pasirinkti dviejų Lietuvos politinių partijų atvejai ir politinių partijų finansavimo kaita, pateikiamos įžvalgos apie galimas jos pasekmes politinių partijų konkurencijai ir organizacijai. Knyga skiriama politikos mokslų studentams, akademinei bendruomenei, besidominčiai Lietuvos politinėmis partijomis, lyderyste ir politiniu finansavimu bei politikams.

Paauglių aktyvumas įvairiose medijose paskatino mokslininkus labiau įsitraukti į tyrimus, analizuojančius jaunų žmonių elgesį socialiniuose tinkluose, įskaitant savęs atskleidimą tiek žodine, tiek ir nežodine forma bei tokį elgesį paaiškinančius psichologinius ir socialinius veiksnius ir patį sprendimo atsiskleisti arba ne mechanizmą. Ši monografija tyrinėja 12-17 metų amžiaus Lietuvos paauglių savęs atskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose, parodant dvi tokio elgesio formas – neutralų ir probleminį atsiskleidimą, jas prognozuojančius psichologinius, socialinius ir konteksto veiksnius bei emocijų svarbą priimant sprendimą atsiskleisti.

Žemė, jos naudojimas ir jo planavimas neatsiejamas žemėtvarkos proceso rezultatas. Žemėtvarka, tai su žemės nuosavybe ir naudojimu susijusių teisinių reguliavimo priemonių visuma, apimanti žemės naudojimo planavimą, žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimą, žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsaugą, valstybinę žemės naudojimo priežiūrą, melioraciją, žemės derlingumo ir infrastruktūrinių sistemų palaikymą. Moksliniai straipsniai žemėtvarkos tema atskleidžia ne tik teritorijų planavimo, kraštovaizdžio formavimo, žemės naudojimo, geodezijos klausimus, bet ir sprendžia įvairias su šių dienų aktualijomis susijusias tvaraus žemės naudojimo problemas. Lietuvos žemėtvarkos srities mokslininkai savo tyrimų rezultatus skelbia įvairiuose nacionalinio ir tarptautinio lygio moksliniuose renginiuose bei leidiniuose. Todėl šio leidinio tikslas – sutelkti vienoje vietoje įvairiose žemėtvarkos srities tematikose atliktus pagrindinius Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros mokslininkų atliktus mokslinių tyrimų rezultatus ir pateikti juos susipažinimui visiems norintiems ir besidomintiems žemėtvarkos darbais ir šios srities aktualiais moksliniais tyrimais.

Monografija „Vaižganto asmuo ir kūryba: krikščionybės ir modernybės sąveika“ remiasi jungties ir sąveikos idėja tarp išskirtinai modernios lietuvių literatūros klasiko Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933) asmens laikysenos ir modernaus žmogaus grožiniuose kūriniuose vaizdavimo. Monografija parodo, kad lietuvių literatūros moksle įtvirtinta Vaižganto, kaip deimančiukų ieškotojo ar Vaižganto-legendos samprata, yra tik išorinės jo gyvenimo ir kūrybos istorijos dalis, trukdanti pamatyti nuolatinę Vaižganto pastangą kurti savo vidaus pasaulį, rinktis vertybes, nuolat reflektuoti atliekamus vaidmenis, gebėti daug ko atsisakyti. Monografijoje yra susitelkta į vidinės istorijos diskursą, svarbų ir grožiniuose kūriniuose, kuris dažnu atveju remiasi krikščionybės mokymu ir tiesomis. Vaižgantas; Lietuvių literatūra; modernumas; krikščionybė; vertybės

Mokslo monografijoje išsamiai išanalizuota Kauno Švč. Trejybės bažnyčios ir bernardinių vienuolyno istorija nuo XVI a. pabaigos iki XIX a. II pusės, aptartos fundacijos aplinkybės, bernardinių regula, sudarytos 148 vienuolių biogramos, pateiktas jų kolektyvinis paveikslas, išryškinta ekonominė situacija ir kasdieninis gyvenimas, atskleisti dvasingumo bruožai, reikšmė visuomenei. Taip pat nustatytos ansamblio meninės ypatybės, aptarti išlikę kūriniai. Tyrimas leidžia geriau suvokti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bernardinių savitumus bei reikšmę europiniame monastinio gyvenimo kontekste.

Religijų įvairovė yra kiekvienos šiuolaikinės visuomenės socialinė tikrovė, o religinės mažumos yra jos neatsiejama dalis. Mokslo monografijoje siekiama atskleisti religinių mažumų, visuomenės ir valstybės santykius šiuolaikinėje Lietuvoje pasitelkiant socioistorinę perspektyvą bei taikant sociologinę analizę. Monografijoje aptariamas religijų įvairovės reiškinys bei jo bruožai, religijos ir valstybės santykiai, religijų persekiojimo bei diskriminacijos dėl religijos problemos, religinių mažumų ir Lietuvos visuomenės santykių raida ir dinamika. Monografija bus naudinga visiems besidomintiems šiuolaikiniais religijų tyrimais – tyrėjams ir studentams, o taip pat religijos politikos formuotojams bei tiems, kurių gyvenimą tiesiogiai liečia šios politikos priemonės.

In Lithuania there are enough data about the prevalence of risk factors for chronic diseases among the general population and specific age groups (Domarkienė et al., 2003; Vaičaitienė, 2006; Kristenson, 1997), but there is still a lack of research analyzing the prevalence of health risk behaviour and the effectiveness of the psychological methods aimed to change this type of behavior. The findings of the research study are presented in this monograph, revealing that motivational interviewing can be an effective intervention in strengthening the motivation to make health-related behavior changes of patients with cardiovascular disease and chronic joint diseases. Two main questions are addressed in this monograph: which types of health behaviors can be affected by motivational interviewing, and how important are other individual factors (such as emotional state and personality traits) to the effectiveness of motivational interviewing. Hopefully, this monograph will be useful for both researchers and health care practitioners while planning the evidence based implementation of psychological interventions in psychosocial rehabilitation settings.