Tarptautinė gimtosios kalbos diena švenčiama kasmet vasario 21 d. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į kalbų ir kultūrų įvairovę, skatinti daugiakalbystę. Šią dieną dar 2002 m. pripažino Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, o ji – platesnės iniciatyvos, kuria „skatinama globoti ir išsaugoti visų pasaulio tautų vartojamas kalbas“, dalis.

Forumo tikslas – skatinti užsienio kalbų mokymą(si), formuoti daugiakalbystės prioritetą švietimo politikoje ir visuomenėje. Iniciatoriai: Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija, Lietuvos ispanų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacija, Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacija, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija. Forume, kuris vyko lietuvių kalba, dalyvavo Vilniaus miesto mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ir užsienio kalbų mokytojai. Forumo metu vykusioje idėjų mugėje įvairios organizacijos pristatė savo gerąją patirtį skatinant daugiakalbystę.

Šios konferencijos tikslas – suburti kalbų politikos formuotojus, kalbų ir daugiakalbės kompetencijos tyrėjus, dėstytojus, studentus bei visus, besidominčius daugiakalbystės klausimais, pasidalinti patirtimi ir įžvalgomis. Pirmosios dvi konferencijos dienos skirtos daugiakalbystės visuomenėje (kalbų politikos įgyvendinimo, kalbų išsaugojimo, kalbinių teisių užtikrinimo bei kt.), kalbų mokymo(-si) ir daugiakalbės bei tarpkultūrinės kompetencijos plėtojimo, daugiakalbystės ir profesinės praktikos, dėstytojo daugiakalbės kompetencijos tobulinimo bei šiuolaikinės lietuvių kalbos, kuri sudaro mūsų daugiakalbės kompetencijos pagrindą, tyrimų temoms. Trečiąją dieną dalyviai buvo pakviesti geriau pažinti Lietuvą, jos kultūrinį paveldą ir vykti į ekskursiją Dzūkijoje. Plenariniai konferencijos pranešėjai, pasaulyje pripažinti mokslininkai, pristatė naujausius savo tyrimus apie kalbų mokymo(si) ir vertimo iššūkius bei daugiakalbio pasaulio ateitį. Šių metų konferencijos programoje numatomi penki plenariniai pranešimai, kuriuos skaitė: Karina Firkavičiūtė – Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė, Europos Komisijos Europos mokslinių tyrimų vykdomosios agentūros tarnautoja, humanitarinių mokslų daktarė, docentė, muzikologė, Lietuvos kompozitorių sąjungos narė, tarpdisciplininių Europos studijų magistrė. Jūratė Ruzaitė – VDU Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros profesorė. Turi didelę dalyvavimo tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslo projektuose patirtį, įskaitant nacionalinį projektą Semantika-2 (2018-2019 m.), kurio metu buvo sukurtas automatinio įžeidžių internetinių komentarų nustatymo įrankis. Jos mokslinių interesų sritys – sociolingvistika, pragmatika, diskurso analizė, kalba ir ideologija, neapykantos kalba, propaganda ir dezinformacija. Johan Sandberg McGuinne – pietų saamių ir Škotijos gėlų poetas, tradicinis joikuotojas, rašytojas, literatūros tyrinėtojas ir kalbos aktyvistas, Švedijos saamių rašytojų centro „Tjállegoahte“ pirmininkas ir Švedijos rašytojų sąjungos regioninis atstovas Sápmi. John W. Schwieter – psichologijos, lingvistikos ir ispanų kalbos profesorius Wilfrido Laurier universitete ir lingvistikos profesorius adjunktas McMasterio universitete Kanadoje. Jo mokslinių interesų sritys: kognityvinė ir neuromokslinė prieitis į daugiakalbystę ir kalbų mokymąsi, vertimas raštu ir žodžiu, kognityvinės funkcijos, antrosios kalbos mokymas ir mokymasis. Jis yra paskelbęs daugiau kaip 100 straipsnių žurnaluose ir knygų skyrių, 23 knygų autorius arba redaktorius. Ghil‘ad Zuckermann – profesorius (mokslų daktaro laipsnis Oksforde; daktaro laipsnis Kembridže, garbės daktaras), įtrauktas į Australijos laikraščio The Australian 2024 m. sudarytą 30 geriausių „mokslinių tyrimų legendų“ sąrašą. 2023 m. jis pelnė Rubinlicht premiją už išskirtinį indėlį į jidiš kalbos tyrimus. Jis taip pat yra Džondžu tarptautinių apdovanojimų už nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimą vertinimo komisijos pirmininkas.

Šiais metais konferencija, pavadinimu „Mokslo ir kultūros sonata“, skirta 150-osioms žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) gimimo metinėms paminėti. Reikšmingiausias Lietuvos menininkas, kompozitorius, tapytojas ir fotografas, kurio kūryba įkūnija tarpdiscipliniškumą ir gylį, avangardo ir paveldo sintezę, įkvepia visus nuo meno ir humanitarinių iki visuomenės, technologijų ir gamtos mokslų sričių. M. K. Čiurlionio palikimas – apie 300 tapybos ir grafikos kūrinių, iš kurių žymiausi – tapybinės sonatos. Panaudodamas muzikinę sonatos formą, grįsta skirtingų tonacijų ir temų priešprieša, menininkas randa unikalų menų sintenzės būdą sujungti muzikai ir tapybai. Gegužės 9-ąją, tradiciškai – penktadienį, visi kvieciami pasiklausyti Vytauto Didžiojo univeriteto (VDU) studentų pranešimų / pasirodymų, atliepiančių šių metų konferencijos raktinius žodžius: liberalieji menai, tarpdiscipliniškumas, kūrybiškumas, darnus vystymasis, vizionieriškumas, daugiakalbystė, dirbtinis intelektas (DI).

Konferencija skirta kalbų (užsienio ir gimtosios) mokytojams, mokyklų administracijos atstovams, taip pat mokytojams, kurie vykdo dalykinę integraciją su kalbomis, būsimiems pedagogams, kurie studijuoja ar atlieka praktikas bendrojo ugdymo mokyklose. Vyko praktiniai seminarai mokytojams, kurių metu savo sričių specialistai mokytojams demonstravo naujausias ugdymo tendencijas, kurias galima pritaikyti kalbų pamokose, integruojant kalbas su kitais mokomaisiais dalykais. Praktinius seminarus sudarė dvi sesijos – patirčių ir kalbų.

Tarptautinė konferencija „Kalbų mokymo ir mokymosi modernizavimas Europoje: įvairovė, kokybė, reikšmė mobilumui ir darbui“ vyko dvi dienas: pirmąją dieną (birželio 9 d.) buvo posėdžiaujama Lietuvos Respublikos Seime, antrąją – Lietuvos edukologijos universiteto aktų salėje. Konferencijos metu organizatoriai subūrė Lietuvos ir užsienio šalių kalbų mokymo profesionalus, dirbančius įvairiose švietimo institucijose, švietimo ir kultūros politikos formuotojus, verslininkus bei aptarė svarbius kalbų mokymo/si, mokslinių tyrimų klausimus. Konferencijoje buvo dalijamasi patirtimi, įžvalgomis ir požiūriais kalbų mokymo modernizavimo srityje, kiek galima plačiau paskleisti Lietuvos patirtį Europoje; gerinti gimtosios kalbos ir kitų kalbų mokymą/si pritaikant Europos ir kitų šalių kalbų mokymo profesionalų, institucijų gerąją patirtį ir laimėjimus. Renginyje aptartos temos: kalbos ir visuomenė; kokybiškas kalbų mokymas/is ir vertinimas; daugiakalbystė ir inovatyvios metodikos; taikomoji lingvistika; kalbiniai projektai: kokybė, tinklų kūrimas, tvarumas; kalbų mokytojų kvalifikacijos tobulinimas: patirtis ir nauji iššūkiai.

On 27-28 September, 2013 VMU hosted the 2nd international scientific conference Sustainable multilingualism: research, studies, culture organised by the Institute of foreign languages. The conference aimed at assembling international researchers, experts, language teaching professionals, and other stakeholders to share research insights and discuss multilingualism viewed from perspectives of various fields including language policy, language didactics, foreign language teaching, linguistics, translation and others.

Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas sėkmingai įgyvendina savo misiją teikti efektyvų ir plačiausios aprėpties užsienio kalbų mokymą Lietuvoje, bet ir vykdo daugiakalbystės kompetencijos tobulinimo tyrimus bei plėtoja mokslinės veiklos tarptautiškumą. Vytauto Didžiojo universitete vykusi IV Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto (XI Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos, kurios vienas iš steigėjų yra VDU) tarptautinė konferencija „Darnioji daugiakalbystė 2017” subūrė virš šimto mokslininkų ir kalbų mokymo profesionalų iš daugiau nei dvidešimties pasaulio šalių diskusijai apie darniąją individualią ir visuomeninę daugiakalbystę aukštajame moksle. Ši kas antrus metus organizuojama „Darniosios daugiakalbystės“ konferencija šiemet išsiskyrė dėmesiu kalbų išsaugojimo svarbai, lingvistinėms žmogaus teisėms, mažumų kalbų mokymo(-si) problemoms, iššūkiams kultūrai bei identitetui, tęsiant diskusijas pagrindinėmis kalbų politikos aukštajame moksle ir kalbų mokymo/si daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje temomis. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išgirsti pasaulyje garsius kalbų įvairovės puoselėjimo tyrėjus bei kovotojus už lingvistines žmogaus teises: prof. ROBERT PHILLIPSON – knygų apie lingvistinį imperializmą, iššūkius kalbų politikai bei kalbų teises autorių (plenarinio pranešimo tema: „Lingvistiniai iššūkiai globalioje ir regioninėje integracijoje“) bei prof. TOVE SKUTNABB-KANGAS – lingvistinių žmogaus teisių koncepcijos pradininkę, knygų apie lingvistinį genocidą ir nusikaltimus prieš žmoniją ugdant tenykščius/ genčių/ priverstinių mažumų vaikus, lingvicizmą (lingvistiškai pateisinamą rasizmą), gimtąja kalba pagrįstą daugiakalbį ugdymą, anglų kalbos plėtros „žudančiąją“ funkciją vietinių kalbų atžvilgiu, paramą nykstančioms kalboms, ryšius tarp biologinės ir lingvistinės įvairovės (plenarinio pranešimo tema: „Lingvistinė įvairovė, kalbų teisės ir kalbų ekologija“). Europos kalbų tarybos (Conseil europeen pour les langues / European Language Council (CEL/ELC)) prezidentas, prof. MANUEL CÉLIO CONCEIÇÃO, Portugalijos Algarvės universiteto prancūzų lingvistikos profesorius, kalbų politikos, daugiakalbystės plėtojimo aukštajame moksle tyrėjas pateikė diskusijai plenarinį pranešimą „Lingvistinis aukštojo mokslo kraštovaizdis ir socialiniai iššūkiai: darnaus vystymosi perspektyvos ir realūs įrodymai“. Tarptautinės daugiakalbystės asociacijos (International Association of Multilingualism (IAM) prezidentas, prof. JEAN-MARC DEWAELE, Londono universiteto Birkbecke taikomosios lingvistikos ir daugiakalbystės profesorius pristatė savo naujausius pastarųjų metų tyrimus apie emocijų svarbą daugiakalbystės kompetencijos plėtojimui (plenarinio pranešimo tema: „Emocijų perdavimas užsienio kalba“). Paralelinių sesijų metu pranešimai buvo pristatomi ir diskusijos vyko įvairiomis temomis: migracija ir kalbų politika, dvikalbystė ir daugiakalbystė, kalbų politikos problemos Ukrainoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Slovėnijoje, Bangladeše ir Indijoje; kalbų mokymas(-is) daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje Lietuvoje, mažumų kalbų mokymo(-si) problemos, rečiau mokomos kalbos, tokios kaip Valensijos kalba, lietuvių kaip užsienio kalba, Velso, vengrų mažumų kalbos problemos Ukrainoje, žemaičių dialekto svarba identiteto išsaugojimui, lietuvių vardyno iššūkiai identitetui, aptartos ir daugiakalbystės kompetencijos plėtojimo bei kalbų mokymo problemos Lietuvos aukštosiose mokyklose, daugiakalbės kompetencijos plėtojimas neformaliu ir savaiminiu būdu, vertimo problemos daugiakalbėje aplinkoje. Diskutuota apie kalbų mokytojų rengimo problemas, šiaurės šalių kalbų mokytojų vertybes ir nuostatas. Analizuotos įvairių kalbų vartojimo literatūriniuose tekstuose problemos istoriniu aspektu, daugiakalbystė Europos literatūroje, Škotijos kalbos ir literatūros. Pranešimai paralelinėse sesijose buvo skaitomi lietuvių, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

Vytauto Didžiojo universitete vyko Užsienio kalbų centro suorganizuota tarptautinė mokslinė konferencija. Konferencijos tikslas buvo suburti tyrėjus, tarptautinius ekspertus, kalbų mokymo profesionalus, politikus, aukštųjų mokyklų kalbų centrų ir institutų vadovus, dėstytojus bei kitus socialinius dalininkus diskusijai apie situaciją ir problemas tobulinant daugiakalbę kompetenciją aukštajame moksle. Konferencijos plenarinius pranešimus skaitė Europoje pripažinti mokslininkai, lingvistai, kalbų politikos ekspertai: Europos Parlamento narys profesorius Leonidas Donskis, Europos šiuolaikinių kalbų centro vadovas Waldemar Martyniuk, Stokholmo universiteto profesorius Dmitrij Dobrovolskij, Southamptono universiteto profesorius Michael Kelly, Varšuvos universiteto prorektorė Bolonijos procesui Jolanta Urbanikowa. Vyko dvi apskritojo stalo diskusijos: „Kalbų įvairovė aukštajame moksle: realybė ar siekiamybė?“ ir „Daugiakalbystė: galimybė, būtinybė ar grėsmė?“

Renginio metu Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto dėstytojai pasidalino kalbų mokymo patirtimi ir metodais, taikomais mokant kalbų institute. Kiekviena programos diena buvo skirta vis kitai temai: daugiakalbystei ir mediacijai, informacinių komunikacinių technologijų įrankiams bei dirbtiniam intelektui, „apverstam“ mokymui, įrankiams, padedantiems patobulinti įvairius įgūdžius (skaitymą, rašymą, kalbėjimą ir pan.) bei neformaliems kalbų mokymo(-si) metodams. Dalyvavo kalbų dėstytojai iš Lenkijos, Vokietijos, Airijos, Ukrainos ir Lietuvos.