Straipsnyje aptariamos tos sąlygos, kurios lemia ugdymo tikslą, šio tikslo supratimo įvairovę. Pagrindiniu ugdymo tikslu laikomas visapusiškos, aukštos tautinės savimonės, humanistinės asmenybės ugdymas, išvardijami lokio ugdymo uždaviniai. Pabrėžiama mokymo bendrojo lavinimo mokykloje svarba ugdant šiuolaikinėmis sąlygomis visapusišką asmenybę

Lietuvos švietimo reformos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iniciatorė habil. dr. Meilė Lukšienė apibūdinama kaip socialinis fenomenas, ryškios asmenybės ir naujos socialinės situacijos susitikimo rezultatas. Iškėlusi tautinės mokyklos idėją kaip priešpriešą sovietinei mokyklai, M. Lukšienė pagrindė ugdymą demokratijai kaip švietimo nepriklausomoje Lietuvoje tikslą ir atskleidė šio tikslo vertybinį pagrindą. Straipsnyje pažymima, kad šis tikslas yra siekiamybė, kuriai įgyvendinti reikalingos adekvačios ugdymo priemonės.

Straipsnyje aptariamas mokslininko, istoriniu laikotarpiu patenkančio į mokslo paradigmos virsmą, socialinis fenomenas. XX a. paskutiniojo — XXI a. pirmojo dešimtmečių Lietuvos švietimo reforma, vykdoma ugdymo paradigmų kaitos pagrindu, traktuojama kaip iššūkis pedagogikos mokslininkams. Vienas tokių mokslininkų — habilituotas daktaras profesorius Bronislovas Bitinas. Fiksuojamas atvejo unikalumas: mokslininkas, savo darbais puoselėjęs klasikinę ugdymo paradigmą, ne tik pats išgyvena mokslinės minties virsmą, suvokdamas istorinio laikotarpio nulemtą klasikinės ugdymo paradigmos kaitą į laisvojo ugdymo paradigmą, bet ir pripažįsta paradigmų virsmo būtinybę, teoriškai ją apibendrina, pagrindžia ugdymo filosofija.