Šiame straipsnyje nagrinėjama sportuojančių mokinių adaptacijos klasės kolektyvuose problema. Dažnai sportuojantys mokiniai laikomi problemine grupe, kuri susiduria su itin kontrastingu mokyklos bendruomenės narių požiūriu į juos. Tyrimu siekta nustatyti sportuojančių mokinių statuso klasės kolektyvuose ypatumus, išaiškinti pagrindinius stratifikacijos kriterijus bei juos lemiančius sportuojančių mokinių vaidmens suvokimo ypatumus. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad sportuojančių mokinių statusą sunku vertinti vienareikšmiškai - išryškėjo tendencija sportine veikla besidominčius mokinius priskirti arba lyderiaujančioms, arba nepalankiai vertinamoms grupėms.

Atsižvelgiant į dabartinę pasaulinę situaciją, pastebimi nerimą keliantys rodikliai, tokie kaip mažėjantis vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas, didėjanti neužkrečiamųjų, lėtinių ligų našta. Lietuvoje pastaruoju metu mokinių sportinis išprusimas silpsta. Mokiniai per mažai sportuoja, mažai domisi sporto pasauliu, negerbia vertybių. Manoma, kad efektyviausias būdas sumažinti šių problemų mastą yra efektyvus vertybių ugdymas. Vertybių ugdymo svarba viduriniojo mokyklinio amžiaus, t. y. paauglystės, laikotarpiu gali būti paaiškinta tuo, kad paaugliai bando rasti savo vietą, pasikeisti patys, kad joje prisitaikytų, ir keisti aplinką, kad pritaikytų sau. Ugdymas, grįstas olimpinėmis vertybėmis, gali ir turi padėti spręsti vaikų ir jaunimo ugdymo problemas. Todėl šis asmenybės amžiaus tarpsnis kelia didelį susidomėjimą ir reikalauja atidaus tyrimo. Nuo to, kokias vertybes jaunoji karta (viduriniojo mokyklinio amžiaus mokiniai) pripažins prasminėmis, tokiomis ir vadovausis gyvenime, o tai reiškia, kad tokia bus ir mūsų visuomenė. Tyrimo tikslas – atskleisti 7–8 klasių sportuojančių ir nesportuojančių mokinių požiūrį į olimpines vertybes. Tyrimo duomenų rinkimui taikyta anoniminė anketinė apklausa, siekiant atskleisti sportuojančių ir nesportuojančių 7–8 klasių mokinių požiūrį į olimpines vertybes. Tyrime dalyvavo 7–8 klasių mokiniai (N = 266). Tyrimas atskleidė, kad sportuojantiems ir nesportuojantiems mokiniams svarbiausia olimpinė vertybė yra pagarba. Paaiškėjo, kad sportuojančių mokinių meistriškumo vertybės reikšmė (z = –6,108; p = 0,000) statistiškai reikšmingesnė. Kilnus elgesys buvo svarbiausias nesportuojantiems (rangų vidurkis 132,51). Lyginant su nesportuojančiais mokiniais pastebima, kad sportuojantys mokiniai labiau vertino visas olimpines vertybes. Apžvelgus sportuojančių ir nesportuojančių mokinių olimpinių vertybių skirtumus nustatyta, kad meistriškumas (z= –4,284; p = 0,000) buvo statistiškai reikšmingesnis sportuojantiems berniukams. Sportuojančioms mergaitėms statistiškai svarbesnės buvo meistriškumo (z = –4,062; p = 0,000) ir džiaugsmo (z = –2,507; p = 0,012) vertybės nei nesportuojančioms.

Mokslinė problema yra ta, kad stokojama tyrimų, kurie atskleistų sportinės patirties, veiklos struktūros, socialinio konteksto ir individualios patirties poveikio asmenybės raidai pobūdį. Sportinės veiklos įtaką asmenybės raidai mokslininkai vertina nevienareikšmiškai, tačiau moksliniais tyrimais nustatyta daugelis komponentų, susijusių su sportine veikla, kurie lemia teigiamą asmenybės raidą. [...]

Another division of respondents was based on gender difference, i.e. the fourth group (E4) included 13 - 14 year old track & field female athletes, the fifth group (E5) - 13 - 14 year old male athletes, the sixth group (E6) - 15 - 17 year old female athletes, the seventh group (E7) - 15 - 17 year old male athletes. It has been proved that there were many factors, which influenced preference for track & field, for example, socializing with other athletes, coach, travel (54,4%); interest to cross-fertilize knowledge, gain practical activity skills (49,5%); build up self confidence (32,2%); invitation by a coach (48,6%); recommendation by a teacher of physical education (42,6%); parental influence (26,2%). Motivation for training is very much influenced by an interest to seek for better sport results (83,7%), to participate in sports events (73,3%), to become healthy and strong (74,1%), to become a member of a National Team (62,7%), to become an Olympian (58,3%). The minimal motivation for training is associated with material benefits (18,3%) as well as a wish to become a recognized and honourable person (30,0%).

Tyrimo tikslas – ištirti 12–14 metų mokinių požiūrį į kilnų elgesį ir atskleisti jo raišką sportinėje veikloje. Tyrime dalyvavo 225 Klaipėdos ir Plungės miesto 12–14 metų mokiniai. Buvo taikomi šie tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa, situacijų analizė, statistinė analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad sportine kova žavisi beveik pusė (47,1 %) tiriamųjų. Jiems svarbu žaidėjų kovinė dvasia, ryžtas, varžybų taisyklių laikymasis. Daugiau kaip trečdaliui respondentų (35,1 %) svarbu varžybų rezultatas, nepaisant to, kokiu būdu jis pasiektas. Garbingos sportinės kovos samprata šiuo amžiaus tarpsniu dar nėra pakankamai susiformavusi: 66,3 % mokinių nuomone, sporto varžybose visada reikia gerbti varžovus, kovoti laikantis taisyklių, nesvarbu, koks būtų varžybų rezultatas; 22,0 % mokinių teigė, kad reikia visais įmanomais (net negarbingais) būdais siekti pergalės, 9,6 % pažymėjo, kad iš principo taisyklių reikia laikytis, o 2,1 % nurodė, kad galima ir pažeisti taisykles, jeigu taip nurodo treneris. 78,5 % mokinių nuomone, kilnus elgesys pasireiškia tiek sportinėje veikloje, tiek ir gyvenime. Jie kilnų elgesį supranta kaip pasiaukojimą, sąžiningumą, žaidimo taisyklių laikymąsi, paslaugumą, gailestingumą, atjautą. 13,2 % mokinių kilnų elgesį supranta kaip išdidumą, pasitikėjimą savimi. 8,3 % mokinių pasirinko kilnaus elgesio neapibūdinančias savybes. Atlikus tyrimą nustatyta, kad paauglystės amžiuje dar tik formuojasi paauglių vertybinės nuostatos: kilnaus elgesio, sąžiningos ir garbingos kovos samprata, ir jų apraiškos sportinėje veikloje ir gyvenime. Olimpinis ugdymas suteikia galimybę paaugliams kilnų elgesį ir garbingą sportinę kovą suvokti nedirektyviai – per sporto fenomeną, konkrečiose situacijose ir kartu juos praturtinti prasminėmis sampratomis.

Straipsnyje aprašomas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti Lietuvos kūno kultūros akademijos sportuojančių ir nesportuojančių studentų mokymosi motyvacijos ypatumus. Juo bandoma patikrinti prielaidą, kad LKKA studentų motyvacija mokytis priklauso nuo sportinės veiklos ir pasirinktos studijų krypties. 2005 m., taikant anketinės apklausos metodą, apklausti 215 Sporto biomedicinos, Sporto edukologijos bei Sporto technologijų ir turizmo fakultetų pirmojo ir antrojo kursų studentų. Gauti tyrimo duomenys leidžia formuluoti išvadą, jog egzistuoja sąsaja tarp studentų motyvacijos mokytis ir tarpusavio santykių su dėstytojais bei sportinės veiklos ir studijų krypties: studentai, kurių motyvacija mokytis yra stipresnė, labiau pabrėžia santykių su dėstytojais svarbą, yra pasirinkę studijas Sporto biomedicinos fakultete (nesportuojantys studentai).

Skirtumas tarp deklaruojamų sportiško (garbingo) elgesio normų, rekomendacijų, direktyvų ar principų ir konkretaus sportininko ar sportininkų elgesio (Miah, 2004) reiškia, kad etinės problemos sporte apima ne tik žmonių kaip asmenybių tarpusavio santykių normavimą, bet ir kontekstą, kuriame vyksta sportinė veikla: organizacijos kultūra, institucijų etika, socialinis teisingumas, sporto politika. Galimybių įvairovė, nauji saviraiškos būdai, kvapą gniau žiantys sportininko veiklos rezultatai, susiję su asmenine rizika sveikatai ar net gyvybei, vis dažniau kelia klausimą, ar turi ir kokią prasmę turi sportas šiandien? Kokius etinius sprendimus priima tie, kurie nusako sportiško kūno ir sportiško charakterio vertę šiuolaikinėje rinkoje? Ar prisiima ir kaip prisiima atsakomybę tie, kurie skatina rizikuoti, jeigu ne sportininko gyvybe, tai jo sveikata ar jo gyvenimo kokybe? Kas nusako etiško sprendimo (Lewis, 1991) ar moralinio pagrindimo (Peery, 1995) šiuolaikiniame sporte „taisykles“? Ar visuomenėje vis dar populiarus sporto kaip sveikatos ir energijos šaltinio mitas, ar šiam mitui vis dar įtaką daro sveikatingumo centrų reklama, modelių atrankos konkursai ir mokslinių tyrimų rezultatai? Etikos paradigmos problema sporte yra susijusi su neigiamų sportinės veiklos padarinių atskleidimu ir atsakomybės už neetiško sprendimo priėmimą sportinėje veikloje prisiėmimu. Sporto kaip socialinio ir kultūrinio reiškinio struktūra, apimanti tris lygmenis: teorinį, veiklos ir institucinį, lemia ir etikos paradigmos pasirinkimo sudėtingumą. Daugelyje sportinę veiklą reglamentuojančių (sporto etika) dokumentų naudojamos trys etikos teorijų grupės; dvi modernios etikos: deontologija – klasikinė teisingo poelgio teorija ir logiškumo (rezultato) teorija, poelgius grindžianti pagal jų labiausiai palankius ir labiausiai nepalankius rezultatus; čia dominuoja „utilitarinis“ suvokimas ir antikinė aristoteliškoji etika, orientuota į asmenybę, pasižyminčią tokiomis dorybėmis kaip drąsa, bendradarbiavimas, užuojauta, dorumas, teisingumas, patikimumas ir neturinčią tokių ydų kaip bailumas, egoizmas, nesąžiningumas.

The XXX Olympiad begins on January 1, 2012 and ends on December 31, 2015 according to the explanation of sixth rule of “Olympic Charter”, accredited on September 1, 2004. The main events during this four-year cycle would be the following: year 2012, the first year of Olympiad – XXX Olympic Games in London (Great Britain) on July 27 – August 12 and 1st Youth Winter Olympic Games in Innsbruck (Austria) on January 13-22; year 2013, the second year of Olympiad – the election of president of International Olympic Committee (IOC) in the IOC Session, XI European Youth Winter Olympic Festival in Brashov (Romania) on February 17-22 and XII European Youth Summer Olympic Festival in Utrecht (Netherlands) on July 14-19; year 2014, the third year of Olympiad – XXII Winter Olympic Games in Sochi (Russia) on February 7-23 and II Youth Olympic Games in Nanjing (China) on August 16-28; year 2015, the fourth year of Olympiad – IOC Session on selection of host city of XXIV Olympic Games in 2022, XII European Youth Winter Olympic Festival and XIII European Youth Summer Olympic Festival. The main events of XXIX Olympiad were Olympic Games in Beijing, where Lithuanian athletes had won five medals (!); re-election of Dr. Jacques Rogge as president of International Olympic Committee for four-year cadency; selection of Rio de Janeiro (Brazil) as host city for XXXI Olympiad; XXI Winter Olympic Games in Vancouver (Canada); selection in IOC Session of Pyeongchang (South Korea) as host city for XXIII Winter Olympic Games. Many promises of re-elected IOC president Jacques Rogge were implemented during this four-year Olympic cycle: first of all – unprecedented fight for clean sport – anti-doping fight; IOC activity became comprehended as clearer and more democratic. The members of ANOC (Executive Councils of World’s National Olympic Committees) began participating, as invited, in IOC sessions.[...]

Positive interpersonal relationships between the coach, the athlete and the parents (C-A-P) in sports are one of the most important factors in relation to athlete’s long-term involvement in sport. In this sense, the evaluation of such relationships is very important in sports context. However, there is a lack of such evaluation instruments related to the C-A-P. It is noteworthy that the only instrument evaluating coach-athlete-parent interpersonal relationships is the English language PNPCAP (Positive Negative Processes Coach Athlete Parent) by Lisinskiene, Lochbaum, May, Huml, (2019). The purpose of this paper is to present the Coach-Athlete-Parent (C-A-P) Positive and Negative Interpersonal Relationship Processes (PNPCAP): Lithuanian version of the questionnaire. It is noteworthy that in order to create a new PNPTST questionnaire, several stages of research were carried out: 1) Two qualitative studies were performed (Lisinskiene, May, Lochbaum, 2019); 2) Two quantitative research studies were done (Lisinskiene, Lochbaum, May, Huml, 2019); 3) Analysis of PNPTST questionnaire, Success perception questionnaire, Sports climate questionnaire, Sports decision-making questionnaires were analysed in order to test PNPCAP validity. Based on the above mentioned research studies, this article presents the Lithuanian version of the PNPTST questionnaire. PNPTST is a suitable brief tool for evaluating coach-athleteparent relationships in both team and individual sports. In the future, it would be useful to translate the PNPTST questionnaire into other foreign languages and use them in other cultures.

Recent decades have seen a growing concern for the prospects of today’s youth. Major problems of young people are related to pervasive destructive and inappropriate behaviour (delinquency, aggression, bullying, drug abuse, etc.) caused by changing social factors (parents work full-time, single-parent families, unattended children at home). Given the fact that the chosen way of self-expression in leisure time has, in addition to other factors, an important effect on personality development, thus, debates on the educational benefits of sports in children have started. There is strong evidence that bigger educational effect can be achieved with the involvement of parents, peers, school, sport clubs, and coaches in children sports activities. The article analyses one of the before mentioned factors: relationship and communication between children and parents, i.e. educational role of their interaction in children sports activities. The aim of the article is to reveal the characteristics of educational parents-children interaction in sport activities. The following research methods were applied: analysis of scientific literature and generalization methods to disclose the characteristics of educational parents-children interaction in sport activities. The analysis of scientific literature has revealed the significance of parents’ role in motivating their children to participate in sports. Parents can have both positive and negative effect on children sport activities. The effectiveness of children sport activities depends on educational methods used to develop child skills and abilities: interest stimulation, pressure or psychological influence. Too strict requirements of parents to achieve high results may negatively affect children’s motivation to participate in sports. A child’s progress in particular sport is often related to the realization of parents’ personal goals and seen as respectability. The level, degree and continuation of child’s participation in sports depend on parents’ material and psychological support, physical and emotional well-being of the child. Open and fair communication and support, respect for achieved results can ensure positive emotional development of the child and his or her motivation to participate in sports. Children’s motivation to participate in sports is related not only to parents’ wish to control the child’s leisure time and educate desired social skills and values but also to additional obligations. Children’s participation in sports also changes the behaviour of parents; interest in sports creates positive emotions and builds stronger relations between parents and children. Supportive participation of parents in children’s sports activities changes parents’ awareness and attitude to the quality of leisure time as well as lifestyle. Although recently researchers have given considerable attention to parents of children participating in sports, there are only few studies of this kind in Lithuania. Such studies are important for the development of educational programs and positive interaction between children, participating in sports, and their parents. Besides, the analysis of literature sources has revealed that most of the studies are cross-sectional. Longitudinal studies are important for the evaluation of the change in children and parents relationships.