Straipsnyje nagrinėjama viena iš aktualiausių specialiųjų pedagogų rengimo problemų - specialiojo ugdymo terminijos užsienio (anglų) kalba dėstymas ir mo kymasis. Pateikiama praktikoje aprobuota specialiojo ugdymo terminų grupavimo schema, padedanti studentams suprantamai išdėstyti terminiją ir ją suvokti. Naudojant šią metodiką praktiniame darbe pasiekti geri terminų suvokimo rezultatai: per 90 proc. Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos fakulteto pirmakursių per du semestrus pakankamai gerai suprato reikiamus specialybės terminus. Raginama dėti daugiau pastangų klasifikuojant ir norminant specialiojo ugdymo bei jam artimų disciplinų terminus ir sąvokas.

Straipsnyje nagrinėjamas bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), ir mokytojų požiūris į specialiojo pedagogo teikiamą pagalbą. Taikytas anketinės apklausos metodas (standartizuota apklausa raštu). Tyrimo duomenys analizuojami, taikant duomenų analizės metodus (aprašomąją statistiką, faktūrinę analizę). Mokiniai, kurie nurodo inkliuzinio ugdymo charakteristikas, teigiamai vertina ir specialiojo pedagogo teikiamą pagalbą. Mokytojai, kurių požiūris į SUP turinčius mokinius remiasi inkliuzinėmis idėjomis ir kurie aktyviai dalyvauja tenkinant specialiuosius mokinių poreikius, teigiamai vertina specialiojo pedagogo teikiamą pagalbą. Ugdytojai, noriai priimantys SUP turinčius mokinius ir jiems padedantys, stengiasi į veiklą įtraukti ir tėvus.

Šiandien liaudies kultūrą vertiname ne tik kaip išsaugotą kultūros paveldą, bet ir kaip prioritetinį bei reikšmingą mokomąjį dalyką. Tai užtikrina Etninės kultūros ugdymo metodinės rekomendacijos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams; Etninės kultūros ugdymo pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2012 m. balandžio 12 d. Nr. V-651. Tarptautinio mokslo pasaulyje liaudies kultūra yra suvokiama ir kaip vientisa sistema, ir kaip atskiros substruktūros, tyrinėjamos įvairiausiose pažinimo srityse. Viena iš substruktūrų – tai lietuvių liaudies žaidi-nimai, priskiriami šokamajam-žaidybiniam folkloro žanrui1. Šiame straipsnyje analizuojamos žaidinimo taikymo galimybės tobulinant vaiko, turinčio specialiųjų poreikių, ugdymo ir terapijos metodikas.