Antrosios pakopos studijos, ypač magistro ir doktorantūros lygiu, iš esmės yra pagrįstos moksliniais tyrimais. Tačiau jau seniai nerimaujama dėl didelio plagiato tarp magistrantūros studijų studentų. Tačiau klausimas, ar šis veiksmas yra tyčinis, ar dėl to, kad trūksta žinių apie tai, kas yra plagiatas, lieka hipotetinė. Taigi šiuo tyrimu nustatyta, kokios yra magistrantūros studijų studentų žinios apie tai, kas yra plagiatas. Tyrimo imtį sudarė 149 Pedagogikos fakulteto magistrantūros studentai akademinėje sesijoje 2018–2019 metais. Respondentai buvo atrinkti, naudojant paprastą ir stratifikuotą atsitiktinės atrankos metodiką. Alternatyvaus atsakymo elemento testas (plagiato žinių testas) buvo naudojamas duomenims iš studentų gauti, o Kudaro Richardsono metodo patikimumo koeficientas buvo gautas 0,76. Tyrimo rezultatai parodė, kad antrosios pakopos studijų studentai mažai žino, kas yra plagiatas, ir reikšmingo skirtumo tarp studentų vyrų ir moterų plagijavimo žinių atžvilgiu nenustatyta ( t= 0,402, p > 0,05). Tačiau tyrimo metu nustatytas reikšmingas skirtumas tarp doktorantų ir magistrantų turimų žinių apie plagiatą (t = 0,312, p < 0,05). Tyrimas rekomendavo universitetams peržiūrėti temos pristatymą antrosios pakopos studijų studentams, kurie turėtų būti supažindinti, kas yra plagiatas, ir įtraukti šią sampratą į magistrantūros studijų programas.

Straipsnio tikslas yra aptarti plagiato kaip etikos reiškinio santykį su teisines pasekmes sukeliančiu autorystės pasisavinimu. Siekiant atskleisti straipsnio tikslą yra pristatoma plagiato samprata bei įtvirtinimas akademinės bendruomenės veiklą reglamentuojančiuose doku-mentuose; yra aptariami baudžiamojoje teisėje įtvirtinto autorystės pasisavinimo požymiai bei jų santykis su plagiato požymiais. Pateikta analize siekiama įrodyti, kad nors plagiatas yra laikomas etikos institutu, tačiau jo negalima nagrinėti atsietai nuo teisinių reiškinių, reglamentuojančių svetimo kūrinio ar idėjos pasisavinimą. Straipsnyje pateikiami plagiato bei teisės pažeidimų autorių teisių srityje turiniai leidžia teigti, kad pasinaudojimo svetimu tekstu požymis yra esminis tiek atskleidžiant plagiato turinį, tiek kvalifikuojant autorių teisių pažeidimus, atitinkamai autorių teisių pažeidimų tyrimuose naudojamos specialios lingvistinės žinios yra ir gali būti taikytinos ir kitų su autorystės idėjų pasisavinimu (plagiato) susijusių atvejų tyrimui. Straipsnyje pateiktos įžvalgos yra aktualios institucijoms, siekiančios užkardyti plagiato reiškinius ir juos ištirti.