The chosen viewpoint in the narrative forms different planes: of evaluation, worldview, and subjective, which by interacting with each other create meaning. The article discusses possible theoretical definitions of viewpoints. Russian formalist Boris Uspensky was among the first ones to justify and define the viewpoint. Describing the relationship between the narrator and the story told he proposes four viewpoints: the ideological, the phraseological, the psychological, and the spatial-temporal. Such classification had a strong effect in narratology. Gérard Genette called it focalization. The term became the key word in studying narrative. The article talks about different conceptions of viewpoints by Mike Ball, Shlomith Rimon-Kenan, and Wolf Schmid and tries to capture its main differences and similarities.

Straipsnyje, pasitelkus fakto ir išmonės kategorijas, analizuojamas Vandos Juknaitės kūrinys „Išsiduosi. Balsu“. Laikomasi nuomonės, kad faktinis lygmuo ir fikcija yra ne priešingi, vienas kitą neigiantys komponentai, bet sudėtinės literatūros kūrinio dalys, viena kitą papildančios ir taip kuriančios prasmę. Analizuojant „Išsiduosi. Balsu“, keliamas klausimas, koks yra fakto ir fikcijos santykis kūrinyje, kaip šis išskirtinis kūrinio bruožas veikia jo suvokimą ir perskaitymą. Pagrindinė tyrimo išvada: faktas kūrinyje tampa pagrindu, nuo kurio, pasitelkus pasakotoją ir retrospekciją, nutolstama, kad būtų suformuotos naujos prasmės ir išryškinta etinė autorės laikysena. Tai leidžia kvestionuoti ir įtvirtintą žanrinę kūrinio nuorodą esė, keičiant ją kūrinio struktūrą ir prasmes geriau atspindinčia dokumentine apysaka.