Vokiečių sociologas R. Darrendorf’as tikėjo, kad konfliktas yra kūrybinė socialinio gyvenimo pradžia ir visuomenės laisvės šaltinis. Prieštaravimai ir konfliktai yra progresyvūs veiksniai, vedantys visuomenę į priekį, jų negalima išnaikinti, bet jie gali būti racionalizuoti. Mokslininkas, tyrinėdamas konfliktus, pasiūlė būdą juos reguliuoti, suskirstant pastaruosius į etapus. Vienas iš šių etapų yra visų konflikto dalyvių susitarimas laikytis „žaidimo taisyklių”, kurios suprantamos kaip konstitucija, įstatai, susitarimai ir kt. Visos „žaidimo taisyklės” yra susijusios su būdais, kuriais planuojama išspręsti prieštaravimus, o pramoninės sociologijos požiūriu, tai apima: derybas, mediaciją, arbitražą ir privalomą arbitražą. Jei iš pradžių Rusijos įstatymų leidėjas numatė taikyti mediacijos procedūrą tik civiliniuose, arbitražo ir šeimos ginčuose, šiandien vis labiau akivaizdu, kad mediacijos institutas gali būti taikomas daug plačiau. Panašu, kad mediacija bus gana veiksminga priemonė sprendžiant konfliktus, kylančius laisvės atėmimo vietose. Uždara aplinka, kurioje yra šimtai žmonių, turinčių skirtingą išsilavinimą, gyvenimo istoriją, patirtį ir toleranciją – kaip visų kylančių prieštaravimų ir konfliktų katalizatorius. Tokioje visuomenėje pakanka vieno žodžio, kuris nuvestų į kovą, riaušes, naujų nusikaltimų padarymą ir recidyvą. Šiuo metu įvairūs bausmių vykdymo sistemos tyrėjai ir darbuotojai bando įvesti mediaciją pataisos įstaigų veikloje. Norint, kad pastarasis darbas įgytų teisinį ir sisteminį pobūdį, būtina parengti teorinę ir teisinę penitencinės mediacijos koncepcijos sampratą. Šios koncepcijos variantą autoriai pateikia šiame darbe. Straipsnyje siūloma penitencinės mediacijos samprata ir jos klasifikavimas, atsižvelgiant į konflikto subjektus. Nustatomi penitencinės mediacijos tikslai, uždaviniai ir principai. Tiesioginiai tikslai yra konfliktų sprendimas ir konfliktų lygio sumažinimas pataisos įstaigose. Ilgalaikiai tikslai yra nusižengimuų ir nusikaltimų prevencija pataisos įstaigose ir nuteistųjų nusikalstamumo prevencija atlikus bausmę. Į penitencinės mediacijos principus įeina teisėtumas, konfidencialumas, neutralumas, procedūros savanoriškumas, saugumas, mediatoriaus kompetencija ir dėmesys bausmės tikslams pasiekti. Straipsnyje atskleidžiamos penitencinės mediacijos funkcijos, objektai ir subjektai. Funkcijos apima: analitinę, taikinamąją, mokomąją, prevencinę ir metodinę. Penitencinės mediacijos objektas yra socialiniai santykiai, kylantys konfliktinėse situacijose tarp subjektų, dalyvaujančių laisvės atėmimo bausmės vykdymo ir atlikimo procese. Penitencinės mediacijos subjektai yra asmenys, nuteisti laisvės atėmimo bausme, įsitraukę į konfliktą, profesionalus mediatorius (neutrali šalis), įstaigos psichologai, įstaigos administracijos darbuotojai, personalas, užtikrinantis procedūros saugumą.

The article analyses problems occurring while implementing arts activities organized for the inmates at the penitentiary institutions in Lithuania. The survey conducted in Lukiškes prison, Vilnius 2nd Correction House and Panevėžys Correction House revealed that fine arts, music and drama activities are carried out there and are useful for the prisoners since their help positively change their system of values and behaviour. But only a small part of inmates have an opportunity to participate in these activities. Artistic activity is one of the ways to direct the creative power of offenders for the positive internal change, to contribute to their better self-understanding and to seek change in their lives and, thus, become useful members of society. It is concluded that it is relevant and necessary to develop artistic activities and/or art therapy activities at Lithuanian penitentiary institutions, to create possibilities for a better accessibility of workshops for convicts and to train competent professionals to carry out this work.

What are the factors of social integration and employment of former convicts? How these factors are evaluated by employers, correction inspectorates and specialists (psychologists, consultants), the former convicts themselves, their close people and random citizens? Which factors are considered as more efficient and which are considered as less efficient? What are the main trends and assumptions of employment and social integration of former convicts? Which means may help to the participants of social integration to understand the reality, new opportunities of the idea of empowerment, to develop new initiatives? These research questions are analysed in this article. The research revealed the trends of social reintegration of former convicts, the potential initiatives and activities seeking for successful social integration of former convicts. The written survey was performed (N=260). Employers, former convicts, close people of a former convict, specialists consultants, the specialists of correction inspectorate were questioned. The 9 factors of employment and social integration and the indicators of their contents were analyzed: Family support to former convicts; Training/learning of general and vocational skills of former convicts; Motivation, efforts to integrate of former convicts; Dialogue of all participants; Information of all participants; Involvement of employers; Self-confidence of a former convict; Confidence in a former convict; Self-assistance and self-organisation of former convicts and their families, close people.[...].

Straipsnyje aptariamas nuteistųjų dorinis ugdymas įkalinimo įstaigose. Tuo tikslu analizuojama šiandieninė įkalinimo įstaigų situacija. Siekiama atskleisti, kaip atsiliepiama į įkalinto asmens religinius, dvasinius ir moralinius poreikius. Detalizuojama praktinė veikla – dvasiniai susirinkimai, pamaldos. Išdėstoma įvairių organizacijų veikla įkalinimo įstaigose vykdant dorinį nuteistųjų ugdymą. Šiose įstaigose nuolat lankosi įvairios nevisuomeninės organizacijos, įvairių fondų atstovai, taip pat parapijų grupės ir tinkamai pasirengę pasauliečiai. Įkalinimo įstaigų administracija dvasininkams ir kitiems asmenims sudaro sąlygas tenkinti nuteistųjų religinius poreikius, teikti dvasinius patarnavimus.

The relation between masculinity as a social construct and criminology is significant to the investigation of criminality. Therefore, correctional facilities and prisons become important spaces for the masculinity researchers. According to D. F. Sabo, T. A. Kupers and W. J. London, prison is a masculine space that expands power relations and hegemonic masculinity. Gender and sexuality are a foremost means of controlling power relations in a prison space. Using the qualitative research (interviews and observation), the article examines the construction of masculinity in the Lithuanian and Polish correctional facilities. The research demonstrates that in Lithuania the conception of “imprisoned” masculinity is based strictly on a criminal subculture. The Lithuanian subculture is a reflection of masculine norms that defines what a convict should be if he wants to occupy the highest position. However, the Polish criminal “podculture” is not as important to convicts, and masculinity is less related to it. The Lithuanian prisoners’ masculinity is largely influenced by the prison subculture. On the contrary, in Poland the convicts’ masculinity is dynamic and based on individual experience. The different levels of an informal prison law determine a choice of certain forms of masculinity. It should also be noted that in both the Lithuanian and Polish imprisonment facilities financial capital influences imensely a concept of masculinity.

Straipsnyje aptariamas dvasinis socialinio darbo kontekstas, gilinamasi į vilties ir tikėjimo į Dievą reiškinius įkalintų asmenų gyvenime. Pateikiami kokybinio tyrimo X pataisos namuose rezultatai. Straipsnyje viltis konceptualizuojama remiantis teologinio esencializmo ir socialinio konstruktyvizmo paradigmomis, analizuojamos nuteistųjų vilties prasmės, patyrus religinį atsivertimą.

Straipsnyje gilinamasi į kokybinio tyrimo filosofinę prigimtį ir mokslinę prasmę, tiriant pataisos namuose esančius nuteistuosius. Kokybinis tyrimas aptariamas kaip socialinę stigmą patiriančio asmens perspektyvos iškėlimas, jo subjektyvios patirties refleksija ir socialinio pasaulio prasmių pažinimas. Straipsnyje taip pat analizuojama įgalinimo teorijos dalyvaujančiame veiklos tyrime raiška ir atskleidžiama tyrimo dalyvio – nuteistojo – kaip eksperto samprata kokybinio tyrimo procese.