Bronislavas Kasparas Malinovskis (1884-1942) yra lenkų kilmės britų mokslininkas, vienas iš įtakingiausių socialinės antropologijos klasikų ir jos pradininkų. Šioje mokslinėje disciplinoje nuo pat pradžių pagrindinis dėmesys buvo telkiamas į tradicinių visuomenių problematiką ir buvo siekiama atskleisti bendražmogiškosios kultūros funkcionavimo ir vystymosi dėsningumus. Socialinių mokslų istorijoje Malinovskio vardas yra siejamas visų pirma su funkcionalizmo mokyklos įkūrimu XX amžiaus antrajame dešimtmetyje. Funkcionalistinis Malinovskio požiūris į religiją ir magiją reiškia jo siekimą analizuoti visų pirma jų socialines funkcijas arba vaidmenį, kurį atlieka visuomenės kultūros kaip visumos išsaugojimui ir tęstinumui.

Tarpininkavimas yra nauja kalbų mokymo ir mokymosi sąvoka, o kalbos mokytojų poreikiai ir požiūris į jį iš esmės mažai tirti. Šiame straipsnyje pateikiama trumpa Europos kalbų politikos apžvalga ir aptariamas į veiklą orientuotas požiūris atsižvelgiant į šį kalbų mokymosi ir mokymo paradigmos pokytį. Tyrime nagrinėjami keturių Europos universitetų kalbų mokytojų poreikiai ir požiūris į tarpininkavimą aspektu, koks buvo suformuluotas Bendruosiuose Europos kalbų mokymo, mokymosi ir vertinimo metmenyse (BEKM) (Europos Taryba, 2001) ir naujai apibrėžtas atnaujintuose BEKM (Europos Taryba, 2018). Projekte dalyvavo Karolio universiteto (Čekija), Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva), Helsinkio universiteto (Suomija) ir Varšuvos universiteto (Lenkija) kalbų centrai. Tyrimo metu buvo įvertintas mokytojų požiūris į 12 teiginių apie įvairius tarpininkavimo aspektus jų mokymo praktikos kontekste. Teiginiai buvo susiję su supratimu, kas yra tarpininkavimas ir jo svarba, teksto tarpininkavimu, sąvokų tarpininkavimu, komunikacijos tarpininkavimu ir tarpininkavimo strategijomis. Be to, du atviri klausimai buvo orientuoti į daugiakalbio ir tarpkultūrinio švietimo skatinimo praktiką ir mokytojų poreikius tarpininkavimo srityje. Absoliuti dauguma iš 79 tyrime dalyvavusių mokytojų (91 %) sutiko, kad tarpininkavimas yra gyvybiškai svarbus kalbų mokymuisi ir mokymui, trečdalis teigė gerai suprantantys šią sąvoką. Be to, išvados rodo, kad vienus tarpininkavimo aspektus mokytojams sunkiau suvokti nei kitus ir kad kai kurie pagrindiniai tarpininkavimo aspektai nėra dabartinės visų kalbų mokytojų mokymo praktikos dalis. Apskritai šis tyrimas patvirtino kai kuriuos iššūkius, susijusius su BEKM įgyvendinimu aukštojo mokslo kalbų mokymo praktikoje.

The lack of learning motivation is often presented as one of the reasons that interfere adults to learn. Therefore the purpose of research is to reveal Klaipėda city residents’, employers’ and other social partners’ motives and future needs of participation in non-formal education. The questionnaire survey of Klaipėda city residents, employers and other social partners was implemented by using pre-made standardized questionnaires, which were composed with consideration of the Lithuanian Republic Non-formal Adult Education Law. Klaipėda city residents link non-formal learning more closely to gratification of individual interests. Employers and social partners expressed positive attitude towards learning.

The final paper presents assessment of educational needs of the people infected with HIV and importance of their satisfaction in Lithuania. The work highlights the importance of education and the evaluation of the importance of education in contemporary society as well as analysis of HIV discrimination and equal opportunities in the society. The paper assesses the social integration of the people infected with HIV, their participation in education, the importance of increase in equal opportunities for patients with communicable diseases, presents the necessity of vocational rehabilitation of the HIV infected, reveals special assistance provided to the infected by specialists of education institutions. The qualitative research method is applied assessing perception of the importance of educational needs of the people infected with HIV and their satisfaction. The relevance of the topics was substantiated by interviews with HIV infected people in order to determine their educational needs. The end of the paper presents the findings and recommendations of theoretical and practical parts.

The final paper presents assessment of educational needs of the people infected with HIV and importance of their satisfaction in Lithuania. The work highlights the importance of education and the evaluation of the importance of education in contemporary society as well as analysis of HIV discrimination and equal opportunities in the society. The paper assesses the social integration of the people infected with HIV, their participation in education, the importance of increase in equal opportunities for patients with communicable diseases, presents the necessity of vocational rehabilitation of the HIV infected, reveals special assistance provided to the infected by specialists of education institutions. The qualitative research method is applied assessing perception of the importance of educational needs of the people infected with HIV and their satisfaction. The relevance of the topics was substantiated by interviews with HIV infected people in order to determine their educational needs. The end of the paper presents the findings and recommendations of theoretical and practical parts.

Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos įmonių darbuotojų pagrindiniai darbo motyvai, požiūriai į darbo motyvaciją. Aiškinama tinkamo darbuotojų motyvavimo Lietuvoje nauda ir sunkumai, nurodomi esminiai darbuotojų motyvavimo trūkumai. Įvardijamos darbuotojų motyvavimo teorijos, susiformavę istoriniuose įmonių valdymo etapuose, bei darbuotojų motyvavimo modelis taikytinas Lietuvos įmonėse besikeičiančios rinkos sąlygomis.

Straipsnyje siekiama atsakyti į probleminį klausimą: kokias sąlygas Lietuvoje būtina sudaryti jauniems žmonėms, kad jie galėtų pasirengti gyvenimui šeimoje? Pagrindinis tyrimo tikslas – įvertinti jaunuolių rengimo šeimos kūrimui ir gyvenimui šeimoje aktualijas. Remiantis egzistencine fenomenologine filosofine perspektyva, atlikta santuokos ir šeimos tikslų analizė. Atsižvelgiant į šiuolaikines Lietuvos šeimos transformacijas, nustatyti jaunuolių pasirengimo kurti šeimą poreikiai ir problemos ir tuo remiantis apibrėžtos jaunuolių rengimo šeimos kūrimui prielaidos. Tai leido teigti, kad šiuo metu Lietuvoje jaunų žmonių rengimas kurti šeimą netenkina realių jų poreikių.

Straipsnyje analizuojami šiuolaikiniai darbo susitarimai, ieškoma atsakymų į klausimą, kokie yra individualių asmenų ir organizacijų poreikiai, kuriuos siekiama patenkinti sudarant darbo sutartis Latvijoje? Siekdami atsakyti į šį klausimą, autoriai suformavo individualių-organizacinių vertybių keitimosi modelį, paremtą E. Schein organizacinės kultūros formavimo modeliu, kuris teigia, kad individų ir organizacijų elgesys atspindi abiejų vertybes ir poreikius. Poreikiai analizuojami remiantis A. Maslow poreikių hierarchija.

Nowadays it is not disputed that the success of organizations significantly depends on their human resource competencies and motivation to achieve organizational goals. Therefore, it is not yet considered how to ensure employee motivation in organizations: it depends on job satisfaction or satisfaction of needs? Management literature in this area suggests that the exploration of human needs could contribute to solving of problems associated with people, and especially with young people, expectations in the labour market and their motivation to work. Thus, such studies may be useful in trying to understand and prevent the emigration of the youth and brain drain – these problems are among the most important in Lithuanian labour market. However, there still exists a theoretical, as well as, practical problem, in discussion which of the needs have the biggest influence on the young people’s decisions in the labour market, what they expect in organizations. Therefore, the object of the research, presented in this article, is expectations of young people, potential labour market participants, in Lithuania. The aim of the research is to identify the needs and factors that influence young people, the potential labour market participants, in Lithuania. To achieve this aim the following objectives have been formulated: 1) to justify the main theoretical provisions and research methodology; 2) to identify expectations of young people in Lithuanian labour market through their needs and factors that have influence on them; 3) to rank these needs in order of importance, according to sex, education and work experience features. The research is based on the fundamental provisions of A. Maslow theory, because it suggests the most valuable information on the human needs groups and gives ideas how to determine their significance. [...]