Šiuolaikiniame pasaulyje fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių faktorių mūsų gyvenime. 2019 m. prasidėjęs COVID-19 virusas ir jo paplitimas visame pasaulyje labai stipriai paveikė žmonių tiek fizinį, tiek emocinį gyvenimą. Šiame tyrime analizuojamas mokinių fizinis aktyvumas ir emocinė būsena iki ir prasidėjus karantinui. Tyrimo metodika ir organizavimas. Buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 221 respondentas, at sakydamas į klausimus apie fizinį aktyvumą iki ir per COVID-19 bei kaip keitėsi jų emocijos. Mokiniams pateiktos anketinės apklausos klausimyną sudarė 5 dalys: sociodemografiniai duomenys, klausimai apie fizinio ugdymo pamo kas iki karantino ir per karantiną, mokinių fizinis aktyvumas (remiantis G. Petronytės (2009) metodika) ir paskutinė anketos dalis buvo skirta mokinių emocinei būsenai įvertinti (remiantis SLURŠ programa (2016) bei K. Šmigelsko ir kt. (2019) tyrimu). Gauti duomenys buvo apdoroti statistinės analizės būdu, patikimumas skaičiuojamas pasitelkiant Chi kvadrato (χ2 ) kriterijų, kur patikimumo lygis: p < 0,05 – patikima, p > 0,05 – nepatikima. Tyrimo rezultatai ir išvados. Tyrimo metu nustatyta, kad iki prasidedant COVID-19 pandemijai, mokiniai buvo aktyvesni, vaikinai buvo aktyvesni už merginas. Didžioji dalis apklaustųjų 14–16 m. amžiaus ir 17–19 m. amžiaus mokiniai prieš karantiną jautėsi energingesni. Fiziškai aktyvesni mokėsi geriau nei pasyvesni. COVID-19 pandemi jos metu mokinių FA smarkiai sumažėjo ir nepakankamai fiziškai aktyvios buvo 64,2 % merginų ir 39,6 % vaikinų (p < 0,05), ir priešingai, mokiniai daugiau laiko praleido prie kompiuterio. Prasidėjus karantinui dauguma 17–19 m. amžiaus jaunuolių pasijuto ramesni, o 14–16 m. jautė ramybę iki karantino ir jam prasidėjus. Prasidėjus karantinui daugumos merginų emocinė būsena pablogėjo, jos tapo liūdnesnės, jautė didesnį nerimą, o vaikinai karantino laiko tarpiu tapo piktesni ir taip pat liūdni.

Šiuo tyrimu buvo nustatyta, ar mokyklos nelankymas atlieka tarpininko vaidmenį tarp mokymosi motyvacijos stokos ir mokymosi pasiekimų. Tyrimo kintamųjų hipotetiniams ryšiams tirti buvo naudojamas priežastingumo kelių analizės metodas. Tyrimo imtį sudarė 350 Turkijos pagrindinių mokyklų mokinių. Mokinių motyvacijos lygiui įvertinti buvo naudojamas mokymosi motyvacijos stokos aprašas. Dalyvių pažymių vidurkis buvo 70,25 proc. Mokyklos nelankymas rodo dienų skaičių, kai tyrimo dalyviai antrąjį 2018–2019 metų pusmetį bent vieną dieną nebuvo mokykloje. Mokinių mokyklos nelankymo rodikliai svyravo nuo 1 iki 12 dienų (M = 5,01). Priežastingumo kelių analizės rezultatai parodė, kad motyvacijos stoka turėjo tiesioginį poveikį mokyklos nelankymui bei mokymosi pasiekimams. Ištyrus buvo nustatyta, kad motyvacijos stoka tiesiogiai veikia mokymosi pasiekimus, kurie netiesiogiai, per tarpinį kintamąjį, turi įtaką mokyklos nelankymui. Šie radiniai rodo, kad, didėjant bendram mokinių motyvacijos stokos lygiui, didėja ir praleistų dienų skaičius mokykloje; savo ruožtu, padidėjus motyvacijos stokai ir mokyklos nelankymo lygiui, mokinių mokymosi pasiekimai dar labiau sumažėja. Tyrimo radiniai atskleidė, kad motyvacijos stokos reiškinys yra potencialus rizikos šaltinis, kuris siejasi su mokyklos nelankymu ir netiesiogiai veikia mokinių mokymosi pasiekimus dėl pamokų praleidinėjimo mokykloje.

As the sequence of educational reforms and developing knowledge society, there are more opportunities and initiatives to learn in various contexts, participating in processes of change. The importance of assessing and recognizing the achievements of non-formal and informal learning has increased in this context. Education policy makers emphasize the necessity to raise the quality and prestige of vocational education and training (VET), which is highly dependent on the qualification and competence of vocational teachers. The run of development processes in VET has caused changing roles of vocational teachers, making their pedagogical activity more complex and requiring to make self-sufficient decisions; therefore teachers are being encouraged to continuously develop their competencies.

The article aims at defining the aims and principles of assessment of non-formally and informally acquired learning achievements and validation of qualifications and analysing legal and strategic documents, regulating learning achievement assessment and qualification validation in non-formal and informal learning in Lithuania.

Straipsnyje pristatomas tyrimas, atliktas siekiant išryškinti edukacinės aplinkos mokymo(si) proceso ir socialinių-psichologinių sąlygų charakteristikas, susijusias su aukštesniais IX–X klasių mokinių matematikos mokymosi pasiekimais. Tyrimo metu gauti duomenys leido nustatyti, su kokiais mokytojo taikomais mokymo(si) metodais ir būdais susiję matematikos mokymosi rezultatai ir kaip juos lemia matematikos mokytojų bendravimo su mokiniais pobūdis

Assessment is meaningful when it motivates to learn and is perceived as the progress made by student in the process of learning, which strengthens students’ self-esteem. The school insufficiently focuses on individual learning needs of students and allocates the most significant attention to testing. Such system of assessment fails to address the set goals of education and does not comply with contemporary methods of teaching/learning. The purpose of study is to reveal teachers’ attitude towards formal and non-formal ways of assessing learners’ achievements that boost or impair their self-esteem. The teachers emphasised the necessity to concentrate on assess-ment providing learners with efficient feedback, which indicates guidelines for improvement and enhances their self-esteem. Assessment should be treated as support to a learner, which enables him or her to adequately evaluate own abilities and opportunities, motivates to seek progress.

Accountability systems are important for higher education and are often linked to the credibility of assessment literacy of lecturers. Lecturers are responsible for ‘report cards’ that act as benchmarks of student learning processes and outcomes. Therefore, assessment literacy of lecturers is of prior importance as institutions rely on lecturers to assess students’ content knowledge and skills. The question that arises is whether lecturers have been provided sufficient and appropriate knowledge of assessment methods or whether assessment has been left much to the idiosyncrasies of the lecturers. This study seeks to establish the level of assessment literacy among lecturers and investigate common assessment practices. The methodology involves a survey questionnaire administered to 65 lecturers from different disciplines at a Malaysian public university. Findings show that the state of assessment literacy among lecturers is not at a satisfactory level and that lecturers may have not gone through sufficient assessment training to discharge an important part of their professional responsibility in the context of teaching and learning.

This article discusses the relationship of teacher’s didactic culture and Lithuanian language learning achievements of primary school children in order to determine how didactic activities of teacher influences Lithuanian language achievements of students. Lithuanian (native) language achievements of students are a significant part of the quality of education. Nowadays the quality conception is quite widely applied [1; 2]. It must be noted that the concept of education quality has been changing: until the beginning of the seventies in the scientific articles on education the concept “quality” was applied only to the content of teaching, material and methods. In recent years the attention is paid not only to the process of teaching but to learning results of students as well [3]. The question is how important to the quality of teaching are the methods applied by the teacher in a lesson. As it is known teaching is a two-sided process and it comprises of students‘ activities, their learning and teacher‘s activities, teaching, organisation of teaching process [4]. The relationship of students‘ Lithuanian (native) language achievements and teacher‘s didactic culture was determined in the article. The Database of the research on national students’ achievements (2003 and 2005) was used in this research. The author of the research is a member of the group of the research on national students’ achievements. The object of this research is the teaching of Lithuanian (native) language. While the purpose of it is to reveal the influence of teacher’s didactic culture on Lithuanian (native) language achievements of primary school children. The methods that were used in the research were the analysis of literature, testing of Lithuanian (native) language achievements of primary school children, surveying of teachers and students.

Tikslas – nustatyti ir palyginti Lietuvos ir Lenkijos mokinių fizinio aktyvumo, mokymosi pasiekimų ir savo galimybių vertinimo įvairiose srityse tarpusavio sąsajas. Tyrime dalyvavo 16–18 metų 543 mokiniai. Tiriamiesiems buvo pateiktas trijų dalių klausimynas. Pirmąją dalį sudarė klausimai, leidžiantys nustatyti tiriamojo lytį, amžių, klasę, mokyklą, mokymosi pasiekimus – paskutinio semestro bendrą vidurkį bei visų mokymosi dalykų pažymius, pagal kuriuos mokiniai buvo suskirstyti į 4 mokymosi lygius. Antrąją anketos dalį sudarė klausimai apie mokinių fizinį aktyvumą, subjektyvų fizinį aktyvumą ir pajėgumą bei fizinį intensyvumą. Trečioji dalis buvo skirta nustatyti mokinių savo galimybių devyniose srityse vertinimą. Teiginiai sudaryti naudojant Banduros savo galimybių vertinimo skales (Self-efficacy scales, Bandura, 2006). Tyrimo metu nustatyta, kad fiziškai aktyvūs buvo 58,2 % vaikinų ir 38,6 % merginų. Gerai besimokantys vaikinai buvo fiziškai aktyvesni už blogai, vidutiniškai ir puikiai besimokančiuosius. Tačiau blogai besimokančios merginos buvo fiziškai aktyvesnės už puikiai, gerai ir vidutiniškai besimokančias bendraamžes (p < 0,05). Iš viso buvo 25,2 % puikiai besimokinančių mokinių ir 26,0 % blogai. Dažniausiai aukštesniu savo galimybių vertinimo lygiu pasižymėjo jauniausieji (16 m.), fiziškai aktyvūs ir puikų mokymosi vidurkį turintys mokiniai. Kuo mokinių subjektyvaus fizinio aktyvumo (FA) ir pajėgumo (FPJ) bei fizinio aktyvumo dažnumas buvo didesnis, o fizinio aktyvumo trukmė – ilgesnė, tuo jie pasižymėjo aukštesniu savo galimybių vertinimo lygiu (p < 0,05). Atlikus Lietuvos ir Lenkijos mokinių FA dažnumo, FA trukmės, mokymosi pasiekimų bei savo galimybių vertinimo įvairiose srityse koreliacinę analizę daugiau statistiškai reikšmingų koreliacinių ryšių nustatyta tarp Lietuvos mokinių. Analizė parodė, jog aukštesniu savo galimybių vertinimo lygiu pasižymi tie mokiniai, kurie dažniau ir ilgiau būna fiziškai aktyvūs bei turi geresnius mokymosi pasiekimus (p < 0,05). Tyrimo metu nustatyta, kad vaikinai yra fiziškai aktyvesni nei merginos. Tarp vaikinų fiziškai aktyvesni buvo gerai besimokantys, o tarp merginų – blogai besimokančios. Tyrimo rezultatai rodo, jog Lietuvoje gyvenantys mokiniai statistiškai reikšmingai jaučiasi tvirtesni ir labiau savimi pasitikintys beveik visose savo galimybių vertinimo srityse.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, didėjantis didžiosios dalies darbų automatizavimas, populiarėjantis sėdimas gyvenimo būdas didina protinio darbo svarbą. Reguliarus fizinis aktyvumas (FA) paauglystėje turi dvejopą – laikiną ir ilgalaikį – poveikį sveikatai. Pastaruoju metu stebima Lietuvos ir viso pasaulio mokinių fizinio aktyvumo mažėjimo tendencija, dėl to prastėja ir jų fizinis pajėgumas. Šio tyrimo tikslas – nustatyti 14–17 metų mokinių mokymosi pasiekimų, fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo sąsajas.

Tyrimo organizavimas. Tyrime dalyvavo 589 mokiniai nuo 14 iki 17 metų: 285 vaikinai ir 304 merginos. Tyrimas vyko aštuoniose miesto mokyklose. Mokinių fizinis aktyvumas (FA) nustatytas naudojant modifikuotą tarptautinio FA klausimyno (angl. IPAQ) trumpąją formą. Vadovaujantis modifikuotomis rekomendacijomis visi respondentai pagal bendrąją FA apimtį buvo suskirstyti į 3 FA grupes: didelio FA (DFA), vidutinio FA (VFA) ir mažo FA (MFA). Mokinių fiziniam pajėgumui nustatyti buvo taikyta Eurofito (2002) testavimo sistema šiems fizinio pajėgumo komponentams įvertinti: pusiausvyrai, galūnės judesio greičiui, raumenų jėgai ir ištvermei, staigiajai jėgai, lankstumui, vikrumui. Susumavus trijų geriausiai atliktų testų rezultatus (balais) buvo gautas suminis fizinio pajėgumo rezultatas (FPJ suminis vertinimas). Mokinių pasiekimai (MP) registruoti iš pasiekimų žurnalų ar elektroninių dienynų. Kiekvienas mokinys pagal mokymosi pasiekimus buvo priskirtas vienai iš 5 grupių: puikiai, labai gerai, gerai, patenkinamai ir blogai besimokančiųjų. [...]