Darbe siekta tikslo – nustatyti Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKK A) pirmo kurso studentų nuostatų į dorovines vertybes sporte ypatumus sportinės identifikacijos kontekste. Taikant autorių parengtą klausimyną, kurį sudarė aštuonios skalės (pagarba varžovui, pagarba sportinės kovos taisyklėms, pagarba komandos nariams, pagarba treneriui, asmeninė sportininko atsakomybė, trenerio atsakomybė, sporto aistruolių pagarba sportinei kovai ir aistruolių atsakomybė už savo elgesį), apklaustas 271 LKK A studentas. Tyrimo rezultatai parodė, kad studentai labiausiai akcentuoja tokias dorovines vertybes kaip trenerio atsakomybė, sportininkų jam rodoma pagarba bei pagarba komandos nariams, tačiau mažiau pabrėžia pačių sportininkų ir sporto aistruolių asmeninę atsakomybę už savo elgesį. Vaikinai, lyginant su merginomis, rečiau akcentuoja pagarbą sportinės kovos taisyklėms, varžovams, kitiems komandos nariams ir asmeninę sportininkų atsakomybę. Analogiški skirtumai nustatyti, lyginant sportuojančių vaikinų ir merginų duomenis. Be to, sportuojantys studentai labiau nei nesportuojantys pritaria egocentriškai sportinės veiklos dalyvių elgsenai. Labiau tokią elgseną pateisina ir didesnę sportinę patirtį turintys studentai. Apibendrinus tyrimo rezultatus daroma išvada, kad studentų nuostatose dėl dorovinių vertybių sporte išryškėjo nepakankamas garbingos kovos suvokimas.

Darbe siekta tikslo – nustatyti Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) pirmo kurso studentų nuostatų dėl dorovinių vertybių sporte ypatumus sportinės identifikacijos kontekste. Taikant autorių parengtą klausimyną, kurį sudarė aštuonios skalės (pagarba varžovui, pagarba sportinės kovos taisyklėms, pagarba komandos nariams, pagarba treneriui, asmeninė sportininko atsakomybė, trenerio atsakomybė, sporto aistruolių pagarba sportinei kovai ir aistruolių atsakomybė už savo elgesį), apklaustas 271 LKKA studentas. Tyrimo rezultatai parodė, kad studentai labiausiai akcentuoja tokias dorovines vertybes kaip trenerio atsakomybė, sportininkų jam rodoma pagarba ir pagarba komandos nariams, tačiau mažiau pabrėžia pačių sportininkų ir sporto aistruolių asmeninę atsakomybę už savo elgesį. Vaikinai, palyginti su merginomis, rečiau akcentuoja pagarbą sportinės kovos taisyklėms, varžovams, kitiems komandos nariams ir asmeninę sportininkų atsakomybę. Analogiški skirtumai nustatyti, lyginant sportuojančių vaikinų ir merginų duomenis. Be to, sportuojantys studentai labiau nei nesportuojantys pritaria egocentriškai sportinės veiklos dalyvių elgsenai. Labiau tokią elgseną pateisina ir didesnę sportinę patirtį turintys studentai. Apibendrinant tyrimo rezultatus daroma išvada, kad studentų nuostatose dėl dorovinių vertybių sporte išryškėjo nepakankamas garbingos kovos suvokimas.

Darbe siekta tikslo – nustatyti būsimųjų kūno kultūros ir sporto specialistų nuostatų į dorovines vertybes sporte kaitą studijų metais. Nuostatų kaitai įvertinti buvo pasirinktas kohortinis tyrimo modelis apklausiant reprezentatyvią studentų imtį pirmame kurse (n = 181) ir po trejų metų ketvirtame kurse (n=141). Apklausos metu buvo naudojamas autoriaus parengtas klausimynas, kurį sudarė aštuonios skalės. Lyginant studentų tyrimo pirmame ir ketvirtame kursuose duomenis, neatskleista statistiškai reikšmingų skirtumų, tačiau buvo pastebėtos kai kurios pokyčių tendencijos. Ketvirtame kurse studentai griežčiau vertina pagarbą komandos nariams ir varžovui, taip pat dažniau mano, jog sporto aistruoliai turi gerbti sportinės kovos dalyvius. Tačiau student nuomonė apie tai, kaip turi elgtis treneris su sportininkais ir sportininkai su treneriu, liko nepakitusi. Analogiškai tiek studijų pradžioje, tiek ir joms baigiantis studentams atrodo, kad mažiausiai svarbu yra gerbti sportinės kovos taisy kles ir būti patiems sportininkams atsakingiems už savo elgesį sportinėje veikloje. Nenustatyta statistiškai reikšmingų tiek merginų, tiek vaikinų vertinimo duomenų skirtumų pirmame ir ketvirtame kurse. Pastebėtos tik tendencijos, jog merginos ketvirtame kurse rečiau nei pirmame pritarė, kad reikia rodyti pagarbą komandos nariams. Tarp vaikinų nustatyta priešinga tendencija. Tyrimo duomenų analizė parodė, jog studijų pabaigoje padaugėjo studentų, pritariančių, jog treneris gali skatinti sportininkus siekti pergalės bet kokia kaina, skatinti jų agresiją rungtyniaujant. Taip pat nesumažėjo studentų, abejojančių, ar sportininkai turėtų vykdyti garbingos kovos principams prieštaraujančius trenerio reikalavimus.