Būsimųjų kūno kultūros specialistų nuostatų į dorovines vertybes sporte kaita studijų metais

Abstract

Darbe siekta tikslo – nustatyti būsimųjų kūno kultūros ir sporto specialistų nuostatų į dorovines vertybes sporte kaitą studijų metais. Nuostatų kaitai įvertinti buvo pasirinktas kohortinis tyrimo modelis apklausiant reprezentatyvią studentų imtį pirmame kurse (n = 181) ir po trejų metų ketvirtame kurse (n=141). Apklausos metu buvo naudojamas autoriaus parengtas klausimynas, kurį sudarė aštuonios skalės. Lyginant studentų tyrimo pirmame ir ketvirtame kursuose duomenis, neatskleista statistiškai reikšmingų skirtumų, tačiau buvo pastebėtos kai kurios pokyčių tendencijos. Ketvirtame kurse studentai griežčiau vertina pagarbą komandos nariams ir varžovui, taip pat dažniau mano, jog sporto aistruoliai turi gerbti sportinės kovos dalyvius. Tačiau student nuomonė apie tai, kaip turi elgtis treneris su sportininkais ir sportininkai su treneriu, liko nepakitusi. Analogiškai tiek studijų pradžioje, tiek ir joms baigiantis studentams atrodo, kad mažiausiai svarbu yra gerbti sportinės kovos taisy kles ir būti patiems sportininkams atsakingiems už savo elgesį sportinėje veikloje. Nenustatyta statistiškai reikšmingų tiek merginų, tiek vaikinų vertinimo duomenų skirtumų pirmame ir ketvirtame kurse. Pastebėtos tik tendencijos, jog merginos ketvirtame kurse rečiau nei pirmame pritarė, kad reikia rodyti pagarbą komandos nariams. Tarp vaikinų nustatyta priešinga tendencija. Tyrimo duomenų analizė parodė, jog studijų pabaigoje padaugėjo studentų, pritariančių, jog treneris gali skatinti sportininkus siekti pergalės bet kokia kaina, skatinti jų agresiją rungtyniaujant. Taip pat nesumažėjo studentų, abejojančių, ar sportininkai turėtų vykdyti garbingos kovos principams prieštaraujančius trenerio reikalavimus. The aim of the study was to establish the changes of attitudes of would-be specialists’ of physical education and sport towards moral values in sport during the study process. The author used the self-devised questionnaire which included eight subscales: respect for the opponent, respect for the rules of the games, respect for the teammates, respect for the coach (by eight-item), athletes’ personal responsibility, coach’s personal responsibility (by 14-item), sports fans’ respect for the contest and sports fans’ personal responsibility (by seven-item). Responses are made by on a 5-point Likert-type scale (from strongly agree to strongly disagree). Also there was question about students’ physical activity and demographic items. By employing longitudinal (repeated type) research design students were investigated twice: the first time in the first year (n=181) and the second time in the fourth year (n=141). Data collection took place at the auditorium separately with each group of the student. […]