A piece of art serves as a tool of self-realization as well as a means of indirect communication. One of the functions of reviews is to help attract the reader’s attention to the work by analyzing it on the basis of certain criteria. Reviewers can assume three roles: that of a reporter, an analyst and a sideline observer. The key aims of the review seem to differ in various periods as this genre is developing with regard to certain conditions that the society experiences. The pilot study allows making an assumption that modern reviews will be different from the ones found in the Soviet period. The findings of the present qualitative research give evidence that contemporary critique is more frequently seen as sharing one’s impressions and interpretations rather than evaluating and analyzing the work thoroughly and that the prevailing types of modality in reviews of the above-mentioned periods seem to differ from deontic one that mainly serves to point out the established norms to epistemic modality that allows to reveal reviewer’s personal opinion and alethic modality that enables to give advice how to improve the work without imposing one’s subjective attitude to the society.

Straipsnio tikslas – ištirti episteminio modalumo raiškos priemonių vartojimo tendencijas ir ypatumus vokiškose ir lietuviškose orų prognozėse. Orų prognozei kaip teksto rūšiai būdingas dalykiškumas ir informatyvumas, tačiau jos prognostinis, į ateitį orientuotas pobūdis leidžia tikėtis įvairių kalbinių numatymo bei spėjimo atspalvius turinčių priemonių. Atliktas tyrimas parodė, kad, nors episteminio modalumo raiškos priemonių orų prognozėse yra vartojama gausiai, jos nepasižymi įvairove. Vokiečių kalboje iš viso rasta 23, o lietuvių – 14 skirtingų priemonių, tačiau ypatingai dažnai vartojamų tėra 9-10. Vokiškose orų prognozėse dažniausiai pasitaikančios raiškos priemonės yra būdvardis möglich ir modalinis veiksmažodis können, lietuviškose – veiksmažodžiai numatyti ir galėti bei būdvardis galimas. Visoms episteminio modalumo raiškos priemonėms būdingas ir evidencialumo atspalvis.

Vokiečių kalbos modalinis veiksmažodis "mögen", pavartotas epistemiškai, išreiškia silpną tikimybės laipsnį. Šiuo straipsniu siekiama išsiaiškinti, kaip į lietuvių kalbą gali būti verčiamas šis veiksmažodis, ir kokios yra skirtingų atitikmenų vartojimo dažnumo tendencijos. Straipsnyje pristatomas atliktas žvalgomasis tyrimas, kuriam buvo pasitelkta 100 ištraukų iš šiuolaikinės grožinės vokiečių literatūros, kuriose veiksmažodis mögen pavartotas epistemiškai, ir atitinkamos ištraukos literatūros kūrinių vertimuose į lietuvių kalbą. Šiuolaikinė literatūra leidžia tirti šiuolaikines vokiečių ir lietuvių kalbas ir yra, ko gero, vienintelis didelės apimties šaltinis, teikiantis medžiagos vertimų tyrimams. Į lietuvių kalbą versta dvylikos skirtingų vertėjų. Tai padidina tyrimo objektyvumą, nes leidžia atmesti tikimybę, kad galutiniai tyrimo rezultatai yra individualių vieno ar dviejų vertėjų sprendimų išdava. Ištraukos nesikartoja, todėl nėra gretinamos tarpusavyje. Visus vertimų variantus galima suskirstyti į šešiolika skyrių. Nustatyta, kad dažniausiai pasitaikantys ekvivalentai (iš viso 50 % atvejų) yra veiksmažodis galėti bei modaliniai žodžiai gal ir galbūt. Rečiau pavartoti buvo modaliniai žodžiai matyt, galimas daiktas ir tikriausiai. Tyrimas parodė, kad nemažoje dalyje vertimų tikimybės atspalvis arba apskritai nebuvo perteiktas, arba buvo per aukštas. Šis straipsnis tęsia autorės modalinių veiksmažodių vertimo tyrimus, todėl apibendrinant galima teigti, kad veiksmažodžio mögen vertimo į lietuvių kalbą tendencijos skiriasi nuo vokiečių kalbos modalinio veiksmažodžio müssen, reiškiančio aukštą tikimybės laipsnį, vertimo (plg. Droessiger, 2009).

Straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kaip į lietuvių kalbą gali būti verčiamas vokiečių kalbos modalinis veiksmažodis sollen, pavartotas evidencine funkcija, ir kokios yra skirtingų atitikmenų vartojimo dažnumo tendencijos. Straipsnyje pristatomas atliktas žvalgomasis tyrimas, kuriam buvo pasitelktos ištraukos iš šiuolaikinės grožinės vokiečių literatūros ir atitinkamos ištraukos literatūros kūrinių vertimuose į lietuvių kalbą. Tyrimas parodė, kad dažniausiai lietuvių kalboje evidencinei reikšmei perteikti buvo vartojami sakymo ir jutimo reikšmės veiksmažodžiai ir netiesioginė nuosaka.