Straipsnyje nagrinėjama švietimo ir visuomenės sąveika ieškant galimų sinerginės sąveikos prielaidų. Aptariami šią sąveiką nagrinėjantys Lietuvos ir užsienio tyrėjų darbai ir dokumentai. Plėtojant sąveikos teoriją remiamasi chaoso ir saviorganizacijos teorija, tvariosios lyderystės principais. Primenami kai kurie švietimo vaidmenį rodantys Lietuvos faktai, modeliuojamas švietimas, galintis rezonuoti su visuomenės problemų sprendimu.

Socialinė partnerystė rengiant profesijai gali būti priemonė siekiant visuotinių tikslų, naujovių, profesinio rengimo kokybės bei specialistų profesionalumo. Socialinę partnerystę sąlygoja valstybės vykdoma socialinė, ekonominė ir švietimo politika. Sustiprėjus Lietuvoje liberaliosios politinės krypties požiūriui, įgyvendinant Lisabonos strategijos nuostatas, vykdant profesinio rengimo reformą, socialiniai partneriai įtraukiami į pagrindinius profesinio rengimo procesus. [...].

Straipsnyje nagrinėjami habil. daktarės Meilės Lukšienės darbai Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos kontekste. Siekiama įvertinti M. Lukšienės mokslinės min-ties palikimo ilgaamžiškumo ir tęstinumo potencialą, atskleisti, ar M. Lukšienės darbai tebėra aktualūs dabartinei Valstybinei švietimo strategijai įgyvendinti. Kartu pateikiama Valstybinės švietimo strategijos originali interpretacija Valstybės pažangos strategijos kontekste ir švietimo strategijos keliami aktualiausi uždaviniai mokyklai.

Employing a qualitative design, this exploratory study examined the challenges and constraints encountered by foreign language teachers in Russia when using literature in their lessons in primary, secondary and tertiary education. Consisting of interviews with nine Russian EFL teachers, the study’s findings indicate that education policies, a strong focus on standardized testing, poor quality textbooks, and a lack of institutional support are not only hindering a wider adoption of literary texts as a language resource, but are also likely hampering language learning in students. The study presents policymakers, as well as school and university administrators, with insights into the structural issues that might be preventing foreign language teachers from more effectively integrating literature into their lessons, and offers recommendations that could help them to formulate policies and strategies that address these issues.