Straipsnyje aptariami darbo santykių kokybės valdymo veiksniai, siūlomi racionalūs jos gerinimo būdai, pagrįsti sistemine pažangios patirties ir naujausių mokslinių tyrimų analize.

The relations between employers and employees in the context of migration have until recently not been an object of significant research in Lithuania. It is worth emphasizing that when research on this subject is initiated by representatives of employers, the needs and evaluations of employees remain largely unacknowledged. Especially well-noticed in the public sphere is research initiated by the Lithuanian Confederation of Industrialists and its cooperation with the Lithuanian government, with the country’s universities, and with (non)governmental organizations carrying out research that seeks to understand migration as a phenomenon in Lithuania and ensuring the smooth functioning of business organizations in Lithuania. In this case the mutual relations of employees and their views of labor relations and of their employer are only a minor part of such research. But in order to better understand the causes of Lithuanian migration that minor part must become one of the key aspects of research. Satisfaction with relations at the place of work and with the employer extends economic causality from just an issue of remuneration to social values such as how people feel in the work-place, conditions of working, and attitudes to the employer based on workload distribution, respect for the employee, the stress level in the workplace, the bosses’s sensitivity to the employees’ personal problems, career opportunities, relations among employees, and the existence of a shadow economy. Such a broad field of research enables one to arrive at a more detailed and comprehensive description and analysis of labor relations and of attitudes toward employers in Lithuania.

Straipsnyje nagrinėjamos įmonių socialinės atsakomybės koncepcijos, teorijos ir jų kaita, analizuojamos Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto kaip socialiai atsakingos organizacijos įgyvendinamos įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvos. Pateikiami darbo aplinkos, fakulteto darbuotojų požiūriu, vertinimo rezultatai. Nors tyrimo metu nustatyta, kad Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas veikia kaip socialiai atsakinga organizacija, tačiau tokios sritys kaip darbuotojų santykiai su vadovybe, aplinkosaugos sklaida ir darbo sąlygų aspektai vertinami kritiškai.

The article examines and systematizes trade union studies. According to the scientific literature, the economic role of trade unions is highlighted and the future of this economic and industrial relations actor is discussed.

Straipsnyje darbo santykiai konceptualizuojami naujojo institucionalizmo požiūriu kaip formalios ir neformalios institucinės taisyklės ir praktikos, taip pat analizuojamos šios Lietuvos darbo santykių institucijos: darbuotojų samdymo, atleidimo ir darbo sąlygų formalus reglamentavimas; darbuotojų samdymo, atleidimo ir darbo sąlygų neformalios institucijos; darbuotojų darbo užmokesčio nustatymas; darbuotojų kolektyvinis atstovavimas; darbo rinkos politikos priemonės. Straipsnyje argumentuojama, kad darbo santykių kaitos diskursas yra būtina, nors ir nepakankama darbo santykių institucijų kaitos sąlyga, o jo tyrimas padeda atskleisti svarbias kaitos charakteristikas. Šiuo tikslu atliktas empirinis kokybinis tyrimas, o jo dalyviai buvo darbo santykių institucinę kaitą formuojantys veikėjai. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kokias pagrindines darbo santykių institucijų veikimo problemas veikėjai akcentuoja, kokius išskiria kaitos prioritetus ir kokias mato galimybes, kad kaita įvyks. Tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinėmis Lietuvos darbo santykių problemomis laikomas formalaus reglamentavimo griežtumas ir silpnas jo įtvirtinimas, sudarantis sąlygas neformalioms institucijoms egzistuoti, o pagrindiniai kaitos prioritetai – darbo santykių lankstumo didinimas ir kolektyvinių darbo santykių plėtra. Rezultatai taip pat atskleidė, kad institucijų tarpusavio sąveika lemia, jog problemos yra sunkiai išsprendžiamos, o kaitos prioritetai – nelengvai pasiekiami. Be to, kaitos prioritetai labiau reprezentuoja siektiną darbo santykių idealą ir neatsižvelgia į objektyvias Lietuvos institucinės tikrovės sąlygas. Tai paaiškina, kodėl nėra darbo santykių kaitos, kuriai teikiamas prioritetas.