Straipsnyje nagrinėjamos prancūzų kalbos dalinio artikelio perteikimo į lietuvių ir rusų kalbas problemos. Nors straipsnyje nagrinėjamos trys kalbos (prancūzų, lietuvių ir rusų) priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tačiau jos skiriasi. Prancūzų kalba yra analitinė kalba, kurioje nėra asmenavimo, svarbų vaidmenį atlieka žodžių tvarka, gausu tarnybinių ir pagalbinių žodžių. Lietuvių ir rusų kalbos yra sintetinės kalbos, kuriose daug kaitymo, yra mažai (arba visai nėra) pagalbinių žodžių, žodžių tvarka laisva; dažniausiai vienu žodžiu pasakoma tai, kam išreikšti analitinei kalbai reikia kelių ar dar daugiau žodžių. Todėl verčiant prancūziškąjį dalinį artikelį į lietuvių ir rusų kalbas atsiranda įvairių atvejų. Dažniausiai prancūziškas dalinis artikelis į abi kalbas verčiamas kilmininko linksniu, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet jis verčiamas galininko, vardininko, įnagininko ar netgi vietininko linksniais. Nors lietuvių ir rusų kalbos yra sintetinės kalbos, verčiant prancūzų kalbos dalinį artikelį į abi kalbas taip pat atsiranda skirtumų: į lietuvių kalbą dažniausiai verčiama kilmininko linksniu, į rusų kalbą galininko arba vardininko linksniais; taip pat randame vertimų panaudojant įvairias leksines priemones.

In the French language the category of aspect is related unevenly either to grammar or style. In French it is not a regular grammatical category. Referring the French verb we cannot indicate whether it expresses a continuous action or a repeated action, as we can do in case of future or past frequentative tense. In the Lithuanian and Slavonic languages the category of aspect is very important, whereas in French it is only the remnant of the defunct grammatical phenomena meeting the occasional needs. After the thorough analysis of the category of aspect in Analytic (French) and Synthetic (Lithuanian, Slavonic languages) languages, the following conclusion could be made: the category of aspect in Lithuanian and Slavonic languages is a binary grammatical category reflecting both abstraction of meanings and oppositional character. This statement is proved by the fact that although the kernel of the category of aspect is made up of the verbs which have different lexical meanings, they can still be juxtaposed as expressing opposed character of one and the same process.