Aperçu de la catégorie grammaticale de l’aspect en langues analytiques et en langues synthétiques
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2011 | 13 | 3 | 25 | 31 |
In the French language the category of aspect is related unevenly either to grammar or style. In French it is not a regular grammatical category. Referring the French verb we cannot indicate whether it expresses a continuous action or a repeated action, as we can do in case of future or past frequentative tense. In the Lithuanian and Slavonic languages the category of aspect is very important, whereas in French it is only the remnant of the defunct grammatical phenomena meeting the occasional needs. After the thorough analysis of the category of aspect in Analytic (French) and Synthetic (Lithuanian, Slavonic languages) languages, the following conclusion could be made: the category of aspect in Lithuanian and Slavonic languages is a binary grammatical category reflecting both abstraction of meanings and oppositional character. This statement is proved by the fact that although the kernel of the category of aspect is made up of the verbs which have different lexical meanings, they can still be juxtaposed as expressing opposed character of one and the same process.
Apžvelgus ir pastudijavus veikslo sąvoką analitinėse (prancūzų) ir sintetinėse (lietuvių ir slavų) kalbose, galima teigti, kad lietuvių ir slavų kalbose veikslas pagal reikšmių abstrakciją ir opozicinį pobūdį yra gramatinė kategorija. Veikslas – tai dvinarė gramatinė kategorija, atspindinti dvejopą to paties veiksmo suvokimą. Todėl šios kategorijos branduolį sudaro tie veiksmažodžiai, kurie skirdamiesi savo individualia leksine reikšme, gali būti sugretinti vienas su kitu kaip reiškiantys to paties veiksmo priešingas savybes. O prancūzų kalboje veikslo sąvoka siejama tai su gramatika, tai su stiliumi. Prancūzų kalboje veikslas nėra reguliari gramatinė kategorija. Turėdami galvoje prancūzų kalbos veiksmažodį, mes negalime nurodyti, ar tai besitęsiantis, ar kartotinis veiksmas, kaip nurodome būsimąjį ar būtąjį dažninį laiką. Galima teigti, kad lietuvių ir slavų kalbose veikslo sąvoka yra labai svarbi, tuo tarpu prancūzų kalboje tai yra tik sunykusio gramatinio reiškinio liekana, atitinkanti atsitiktinį poreikį.