Straipsnyje nagrinėjami kai kurie patys būdingiausi anglų kalbos sintaksinės kompresijos atvejai (prepoziciniai pažyminiai ir jų grupės, įvairios dalyvinės, infinityvinės ir gerundijaus konstrukcijos). Kalbos struktūrų glaustumas, lakoniškumas arba tai, kas mokslinėje literatūroje vadinama kompresija, kondensacija ar tiesiog kalbos ekonomija, gali sukelti supratimo, interpretavimo ar vertimo problemų, todėl kompresijos klausimas, būdamas lingvistinių tyrinėjimų objektu, taip pat yra svarbus vertėjams. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti minėtų konstrukcijų struktūrą ir reikšmę ir aptarti kai kuriuos jų vertimo į lietuvių kalbą aspektus, akcentuojant lietuvių kalbos priemones, kuriomis atliekama dekompresija vertimo procese. Pavyzdžiai buvo paimti iš Bill Bryson knygos „Notes from a Small Island“ (1995). Analizei buvo išrinkta 119 sintaksinės kompresijos pavyzdžių: 49 pažyminio grupės, 33 išskirtinės dalyvinės, gerundijaus ir infinityvinės konstrukcijos, 28 konstrukcijos Nominatyvas + infinityvas ir 9 priežasties konstrukcijos. Buvo siekiama nustatyti kondensatoriaus vaidmenį, šio reiškinio dažnumą anglų kalboje, vertimo į lietuvių kalbą variantus ir su tuo susijusias leksines-gramatines perdaras. Daroma išvada, kad kompresija yra būdingas šiuolaikinės anglų kalbos reiškinys, realizuojamas įvairiais būdais daugiausia sintaksės lygmenyje. Šio darbo apimtis leido išanalizuoti tik labiausiai paplitusius sintaksinės kompresijos atvejus. Parodoma, kad įvairūs kompresijos būdai yra dažnai panaudojami stilistiniais tikslais, ypač publicistikoje. Tai, kad kompresinių struktūrų vertimas labai dažnai reikalauja jų išplėtimo, tik patvirtina faktą, kad glaustumas yra būdingas anglų kalbos bruožas, dažnai sudarantis vertėjams keblumų ne tik dėl analogiškų lakoniškų struktūrų nebuvimo lietuvių kalboje, bet ir apskritai dėl jų dviprasmiškumo ir ambivalentiškumo.

Po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europoje prasidėję visuomenių kultūros ir vertybių pokyčiai siejami su liberalizacija, individualizmu, hedonizmu. Tai lemia, kad vertybinė kaita visuomenėse tampa vis aktualesnė – tradicijos reikšmė mažėja, individo įsipareigojimas grupinėms vertybėms nyksta, jį pakeičia individo savirealizacija. Po karo įsivyravus taikos laikotarpiui moderniųjų valstybių kariuomenių svarba sumenko. Kariuomenes palietė organizaciniai pokyčiai ir jos perėmė civilinių organizacijų požymius. Šiuolaikinės visuomenės fone karininko tapatybė savo bruožais supanašėjo su vadybininko ar įprastinio biurokratinio tarnautojo (Nuciari 2006). Anksčiau karininko profesija buvo siejama su heroizmu, idealu, garbe ir prestižu. Karininkų korpusas buvo laikomas kariuomenės elitu, pasireiškiančiu savo lyderyste, aukštais kariuomenės etikos standartais. Šios vertybės atsispindi ir tebėra aktualios kariuomenės norminiuose dokumentuose. Tačiau karininkas yra ne tik kariuomenės atstovas, bet ir šiuolaikinės visuomenės narys. Karo psichologams atliekant vidinius kariuomenės personalo kaitos tyrimus paaiškėjo, kad pagrindinė profesinės karo tarnybos karių sutarčių nutraukimo priežastis yra nepasitenkinimas individualių poreikių išpildymu. Ši išvada liudija apie skirtingų poreikių konfrontaciją: individualių poreikių suderinamumo problemiškumas kolektyvines vertybes propaguojančioje institucijoje. Šiuolaikinėje visuomenėje karininkas patiria iššūkį, privalėdamas derinti skirtingas kultūrines kariuomenės vertybes ir šiuolaikinės visuomenės normas. Ši prieštaringų normų konfrontacija lemia ambivalencijos akumuliaciją. Tai pasireiškia kaip socialinis spaudimas, diskomfortas, kurį karininkai patiria savo kasdienybėje derindami konfrontuojančias vertybes. Straipsnyje atskleidžiama, kad ambivalencija karininko profesinėje tapatybėje pasireiškia per savirealizacijos problemiškumą, šeimos prioretizavimą, hierarchines bendravimo normas.

Construction of ‘otherness’ is, according to Homi K. Bhaba, a very complicated process containing self-contradictions that disavow its difference from self-defense and yet mask the anxiety derived from the desire and fear toward otherness. Remaining, therefore, are traces of contradictory beliefs and conflicting emotions, which lead to ambivalent views and anxiety toward one’s own identity and authority within the discourse of otherness. Bhaba uses the psychoanalytic notion ‘ambivalence’, which refers to “a simultaneous attraction toward and repulsion from an object, person or action” in his analysis of stereotypes of the Other.This paper examines the ambivalence reflected in the images of Japanese businessmen in American films from the 1960s to the present. The films to be examined are A Majority of One (1961), 1970s films, Gung Ho (1986), Die Hard (1988), Rising Sun (1993) and Lost in Translation (2005). The dominant images of Japanese businessmen are negatively constructed in such a way that they defend American self-images. However, especially in the late 1980s and early 1990s, these Japanese images seemed not only to defend Americans themselves, but also mask their own anxiety toward themselves and further criticize themselves for their reconstruction of their own self-images. The purpose of this paper is to explore the contradictory beliefs and conflicting emotions of Americans reflected in the ambivalent images of Japanese businessmen in the above films.