Straipsnyje nagrinėjama apibrėžtumo ir komparatyvumo funkcinių semantinių laukų sąveika XII–XIII a. Uspenskij kodekso tekstuose, parašytuose bažnytine slavų kalba. Taip pat analizuojama, ar gali lyginamoji reikšmė veikti būdvardžių paprastųjų arba įvardžiuotinių formų vartojimą lyginamosiose konstrukcijose. Analizei pasitelkiamos tik tokios lyginamosios konstrukcijos su jungtuku ßêî (àêû), kurių lyginimo objektu einančiame daiktavardiniame junginyje yra būdvardis. Nagrinėjamose lyginamosiose konstrukcijose dažnesnės yra paprastosios būdvardžių formos, šiuo atveju jos vartojamos daiktavardiniame junginyje su daiktavardžiais, kurių reikšmė nėra aktualizuota, tai yra daiktavardis vartojamas nereferentiškai. Jis yra tik tam tikros grupės su tam tikru požymiu atstovas. Daiktavardis nėra siejamas su konkrečiu daiktu, o reiškia apibendrintą sąvoką. Įvardžiuotinės formos vartojamos tik tuo atveju, jeigu yra lyginama su unikaliu objektu arba su visa grupe (generalizacija). Taigi galima teigti, kad būdvardžio forma priklauso ne nuo požymio intensyvumo ar požymio apibrėžtumo, o nuo viso daiktavardinio junginio funkcijos. Taip pat būdvardžio formų pasirinkimo šiuo atveju negalima sieti ir su einančiu pažyminiu komparatyvinėje konstrukcijoje būdvardžio predikatyvumo laipsniu.

In this article the author compares Don Guan and Comandor – two characters of A.S.Pushkin’s tragedy “Kamennyj gost’ (“The stone guest”). The author notes, that with the image of Comandor the themes of fate and retribution for a sacrilegious violation of moral laws, made by Guan, find their place in Pushkin’s tragedy. The story of the relations between Don Guan and Comandor does not end with the murder of the latter in a duel. During all the action of the tragedy a kind of antagonism, an inner combat happens between these two characters. And there is no winner in this fight.