Straipsnyje nagrinėjamos galimybės sukurti tokią technologinio ugdymo sistemą, kuri leistą laisvai rinktis veiklos turinį, formas, metodus kiekvienam dirbti ir kurti individualiu tempu, remiantis turimais gebėjimais. Atliktas tyrimas padėjo išsiaiškinti pradinių klasių mokytojų požiūrį į technologijų dalyką pamokose naudojamų medžiagų įvairovę ir taikymo dažnumą atskleidė darbo proceso organizavimo problemas, parodė, kad mokytojų požiūris į technologinį ugdymą turi įtakos moksleivių meninio ir dvasinio ugdymo kokybei

Straipsnyje yra pateikiama ir analizuojama techninių-technologinių inovacijų kūrimo proceso schema žvelgiant valdymo sprendimų parengimo metodų aspektu. Sudaryta ir pateikta techninių-technologinių inovacijų kūrimo rizikos vertinimo metodika, kiekybinis modelis investicijų grąžai skaičiuoti. Nustatyta koreliacinė priklausomybė tarp skiriamų lėšų ir investicijų grąžos laikotarpio.

Darbo tikslas – įvertinti inokuliantų panaudojimo efektyvumą siloso gamyboje. Tyrimo metu nustatyta inokulianto nauda daugiamečių žolių ir kukurūzo silosuojamai masei skirtingais laikotarpiais 30–60–90 dienų, mokslininkai taip pat teigia apie inokulianto teigiamą poveikį silosui. Inokuliantas sausąsias medžiagas daugiamečių žolių ir kukurūzų silose paveikė skirtingais laikotarpiais, daugiamečių žolių silose inokuliantas sausąsias medžiagas pakėlė iki 372±37–401±37 g/kg (norma 300–500 g/kg), o kukurūzo silose rezultatus pamažino iki siektinos normos 320–360 g/kg, kai gauti rezultatai buvo 325±11,7–333±11,7 g/kg su inokuliantu. Tiriant rūgštingumą daugiamečių žolių silose inokuliantas pakėlė reikšmes 4,3±0,2–4,5±0,2 ir išlaikė vienodą kokybę skirtingais laikotarpiais. Didesnį pokytį inokuliantas turėjo kukurūzų siloso pH, nuo labai rūgštaus 3,5±0,3 rodiklio pakilo iki 3,9±0,1 su inokulianto įtaka. Žolės silosas be inokulianto nepasiekė siektinos vertės 160–190 g/kg, o su inokuliantu žalių baltymų kiekis silose buvo 177±3,1–179±3,1 g/kg. Kukurūzų silose esantiems žaliems baltymams inokuliantas turėjo teigiamą poveikį, skirtingais laikotarpiais žymaus pokyčio nepastebėta, bet gautas rezultatas 67±9,5–75± 9,5 g/kg patenka į siektiną vertę 75–85 g/kg.

Straipsnyje analizuojama technologinio ugdymo turinys ir technologinio ugdymo pedagogui keliami reikalavimai Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir Suomijoje. Technologinio ugdymo sampratos nagrinėtose šalyse yra artimai susijusios integralumo su kitais mokomai-siais dalykais ir siekio rengti ugdytinius sėkmingai adaptacijai visuomenėje aspektais, tačiau išskiriami ir technologinio ugdymo turinio skirtumai. Technologijų ir dizaino ir technologijų pamokose išryškėjęs technologijų, o namų ūkio ekonomikos pamokose – socialinio ugdymo aspektas. Lietuvos, Didžiosios Britanijos ir Suomijos švietimo ir pedagogų rengimo koncepcijų analizė atskleidė pedagogams keliamų reikalavimų panašumus ir skirtumus.