Straipsnyje nagrinėjamos galimybės sukurti tokią technologinio ugdymo sistemą, kuri leistą laisvai rinktis veiklos turinį, formas, metodus kiekvienam dirbti ir kurti individualiu tempu, remiantis turimais gebėjimais. Atliktas tyrimas padėjo išsiaiškinti pradinių klasių mokytojų požiūrį į technologijų dalyką pamokose naudojamų medžiagų įvairovę ir taikymo dažnumą atskleidė darbo proceso organizavimo problemas, parodė, kad mokytojų požiūris į technologinį ugdymą turi įtakos moksleivių meninio ir dvasinio ugdymo kokybei

Straipsnyje nagrinėjama, kaip technologinis ugdymas lemia V–VI klasės mokinių kūrybingumą. Technologinis ugdymas – integrali bendrojo ugdymo dalis. Jis sudaro prielaidas mokiniams kūrybingai veikti, lanksčiai rinktis, kas yra būtina kiekvienam žmogui, neatsižvelgiant į lytį, nuolat kintančioje sociokultūrinėje aplinkoje – gebėti naudotis nesudėtingomis technologijomis kaip vartotojams. Straipsnyje mokinių kūrybingumo ugdymas nagrinėjamas sisteminiu požiūriu. Technologinis ugdymas suprantamas kaip kompleksas socialinių ir edukacinių veiksnių, lemiančių mokinių kūrybingumą.

Straipsnyje aptariami kultūros sampratos ir kūrimo sandai profesorės M. Lukšienės darbuose ir jų atgarsiai Pagrindinio ugdymo bendrosiose technologijų programose (2008). Profesorė pagrindžia kultūros išsaugojimo, puoselėjimo nenutrūkstamos kaitos verpetuose svarbą. Kiekvienas žmogus gimsta kultūroje, subręsta, po to pats ją keičia, saugo, kuria. Atsvaros tašku informacinėje visuomenėje turėtų būti autentiškumas, vertybinis pagrindas. Veikla, kylanti iš vertybės, turi sąmoningumo, tiesos jėgą, kuri virsta kuriančiąja jėga. Siekiant sąmoningos, atsakingos visuomenės, pradėtina nuo vaiko ugdymo vertybiniu pagrindu, akcentuojant kultūros sandarą ir svarbą. Autentiško žmogaus autentiška kultūra.

Straipsnyje analizuojama nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių neverbalinio kūrybinio originalumo raiška technologijų pamokose. Technologinį ugdymą sudaro keturios sritys: tekstilė, mityba, konstrukcinės medžiagos ir elektronika. Straipsnio autoriai organizuoja ir įgyvendina pedagoginį projektą: pasitelkę informacines technologijas ugdymo procese pagal technologinio ugdymo sritis taiko vizualinius metodus kūrybingumui skatinti. Pedagoginio projekto pradžioje ir pabaigoje atliekami diagnostiniai tyrimo pjūviai. Lyginant minėtų pjūvių duomenis gaunamas pokytis, parodantis vizualinių metodų taikymo ugdymo procese poveikį nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių neverbalinio kūrybinio originalumo raiškai tech-nologijų pamokose. Informantų neverbalinis kūrybinis originalumas matuojamas pagal straipsnio autorių išsiskirtus septynis kūrybinio originalumo raiškos vertinimo kriterijus.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, straipsnyje nagrinėjamos Vilniaus miesto neformaliojo vaikų švietimo ugdymo krypčių pasirinkimo galimybės ir veiksniai, lemiantys vaikų ir jaunimo dalyvavimą neformaliojo technologinio ugdymo veikloje. Aptariama neformaliojo švietimo įstaigų svarba ugdant vaikų ir jaunimo asmenines, socialines, mokymosi kompetencijas. Straipsnyje analizuojamos pagrindinės neformaliojo technologinio ugdymo organizavimo problemos Vilniaus miesto neformaliojo švietimo įstaigose ir tėvų požiūrisį neformaliojo technologinio ugdymo užsiėmimų veiklą.

Straipsnyje analizuojama technologinio ugdymo turinys ir technologinio ugdymo pedagogui keliami reikalavimai Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje ir Suomijoje. Technologinio ugdymo sampratos nagrinėtose šalyse yra artimai susijusios integralumo su kitais mokomai-siais dalykais ir siekio rengti ugdytinius sėkmingai adaptacijai visuomenėje aspektais, tačiau išskiriami ir technologinio ugdymo turinio skirtumai. Technologijų ir dizaino ir technologijų pamokose išryškėjęs technologijų, o namų ūkio ekonomikos pamokose – socialinio ugdymo aspektas. Lietuvos, Didžiosios Britanijos ir Suomijos švietimo ir pedagogų rengimo koncepcijų analizė atskleidė pedagogams keliamų reikalavimų panašumus ir skirtumus.