Straipsnyje nagrinėjamas bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), ir mokytojų požiūris į specialiojo pedagogo teikiamą pagalbą. Taikytas anketinės apklausos metodas (standartizuota apklausa raštu). Tyrimo duomenys analizuojami, taikant duomenų analizės metodus (aprašomąją statistiką, faktūrinę analizę). Mokiniai, kurie nurodo inkliuzinio ugdymo charakteristikas, teigiamai vertina ir specialiojo pedagogo teikiamą pagalbą. Mokytojai, kurių požiūris į SUP turinčius mokinius remiasi inkliuzinėmis idėjomis ir kurie aktyviai dalyvauja tenkinant specialiuosius mokinių poreikius, teigiamai vertina specialiojo pedagogo teikiamą pagalbą. Ugdytojai, noriai priimantys SUP turinčius mokinius ir jiems padedantys, stengiasi į veiklą įtraukti ir tėvus.

Šiandien liaudies kultūrą vertiname ne tik kaip išsaugotą kultūros paveldą, bet ir kaip prioritetinį bei reikšmingą mokomąjį dalyką. Tai užtikrina Etninės kultūros ugdymo metodinės rekomendacijos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams; Etninės kultūros ugdymo pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos, patvirtintos LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2012 m. balandžio 12 d. Nr. V-651. Tarptautinio mokslo pasaulyje liaudies kultūra yra suvokiama ir kaip vientisa sistema, ir kaip atskiros substruktūros, tyrinėjamos įvairiausiose pažinimo srityse. Viena iš substruktūrų – tai lietuvių liaudies žaidi-nimai, priskiriami šokamajam-žaidybiniam folkloro žanrui1. Šiame straipsnyje analizuojamos žaidinimo taikymo galimybės tobulinant vaiko, turinčio specialiųjų poreikių, ugdymo ir terapijos metodikas.