Straipsnyje nagrinėjami dalijimosi žiniomis organizacijoje ypatumai, kurie sąlygoja perėjimą nuo valdymo prie savivaldos. Patikslinama savivaldos samprata, identifikuojami veiksniai, įgalinantys jos pasireiškimą organizacijoje, analizuojamos asmeninės ir organizacinės prielaidos savivaldai atsirasti. Atliktos analizės kontekste formuojamas požiūris į savivaldos reikšmingumą valdant organizacijos žmogiškąjį kapitalą sparčiai kintančioje aplinkoje.