Straipsnyje atskleidžiamos nuo 1658 m. Smolensko, nuo 1661 m. Vilniaus vyskupo ir LDK senatoriaus J. Bialozoro politinės pažiūros ir veikla: dalyvavimas sudarant 1655 10 20 Kėdainių sutartį su Švedija, veikla švedmečiu, pagalba nutraukiant 1661-1663 m. Lietuvos kariuomenės konfederaciją, požiūris į finansinę bažnyčios paramą valstybei, dalyvavimas Lenkijos Lietuvos seimuose, senate ir seimeliuose.

Olimpinėje chartijoje sportas yra atskirtas nuo politikos ir patariama „priešintis politiniam spaudimui“. Tačiau būtent politika išstūmė Lietuvą iš tarptautinio olimpinio sąjūdžio, o siekiant sugrįžti atgal reikėjo daryti tam tikrus politinius sprendimus. Šiandien itin aktualiai iškilo politinis klausimas – ar boikotuoti XXIX olimpiados žaidynes Kinijoje dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo šioje šalyje ir Tibete? Olimpinių žaidynių boikoto idėją kėlė kai kurių tarptautinių žmogaus teisių, nevyriausybinių ir visuomeninių organizacijų atstovai. Tarp jų ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Tačiau viso pasaulio nacionaliniai olimpiniai komitetai, kurių yra 205, atmetė bet kokią boikoto idėją ir ketinimus panaudoti olimpines žaidynes politiniams tikslams. Jų valią išreiškė XVI generalinė Nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) asamblėja. Analogišką poziciją pareiškė ir geriausi pasaulio sportininkai – TOK nariai. TOK sportininkų komisija teigia: „Olimpinės žaidynės – tai renginys, suteikiantis viso pasaulio sportininkams galimybę parodyti mums, koks gali būti pasaulis, kai žmonės susiburia taikiai švęsti savo bendrumo, o ne pabrėžti savo skirtumų. Esame tvirtai įsitikinę, kad per praėjusius septynerius rengimosi žaidynėms metus sportas buvo kaip vartai geresniam Kinijos ir pasaulio tarpusavio supratimui. Džiugu, kad pastarosiomis savaitėmis Kinijoje vykę trys pasaulio čempionatai, savotiška Olimpinių žaidynių repeticija, praėjo sklandžiai ir sėkmingai. Negali būti geresnio būdo paraginti Kiniją keistis ir sutvirtinti jau žengtus teisingus žingsnius nei per sportą. Ir nieko nėra geriau, kaip Olimpinės žaidynės, kurias žiūri milijardas žmonių visame pasaulyje ir milijonai, kurie atvyks į Pekiną.“ Iš straipsnyje pateiktų tik kelių naujųjų laikų olimpinės istorijos faktų, kuriuose aktyviai dalyvavo ir dalyvauja Lietuva bei jos sportininkai, matyti, kaip dažnai skiriasi teorija ir praktika. Esu tvirtai įsitikinęs, jog kol šalies nugalėtojos garbei bus keliamos vėliavos ir grojami nacionaliniai himnai, kol didysis sportas bus svarbus socialinis reiškinys, tol sportas bus didelė politika. Tačiau jis neturėtų tapti politikų politikavimo įrankiu.

Straipsnyje nagrinėjama moralės ir politikos ryšio problema. Pasitelkiant moralės teorijos ir politikos teorijos tyrinėtojų įžvalgas pristatomos pagrindinės moralės ir politikos dermės aiškinimo galimybės. Pateikiamas moralios politikos supratimas, politikos ir moralės prioritetų kitimas moralės ir politikos santykyje bei visiškas šių dviejų fenomenų atskyrimo atvejis. Analizuojama moralės dimensija politinėje kultūroje demokratijos sąlygomis. Pristatoma moralės ir politikos dermės svarba Lietuvos visuomenės gyvenime.

The most important activity of the Parliament, which is composed of the elected representatives of the Nation, is legislation. The laws embody socially significant aspirations. This type of legal regulation is given a priority in modern society. It determines its uniqueness in the legal system. The historical evolution of the law, the change of its conception, as well as the peculiarities of the perception of the law that have emerged in the constitutional systems in different countries of modern times, should help to adjust the usual definitions. That is why historical, comparative studies are valuable. “Knowing foreign systems means having guidelines for raising awareness of your own system.” The detailed research on the evaluation and analysis of the Lithuanian physical education and sport laws has not been found, therefore, in order to better understand the development of sport, the direction and reasons for the formation of the sport policy it is relevant to analyze in more detail the adopted sport laws in the context of sport history. Our research examines the sport laws adopted in 1932, 1995 and 2018 and their amendments. The Sports Act, which came into force on 1 January 2019, has been thoroughly analyzed. The purpose of this thesis is to reveal the development of the Lithuanian laws on physical education and sport and to analyze the Sports Law No XIII1540, that came into force on 1 January, 2019. The emergence of the Sport law in 1932 was determined by the desire to unite and nationalize the activities of sports organizations, and sport became an important part of the image of the countries as the Olympic movement became increasingly popular in the world. The heads of the state understood that in order to be successful in international competitions it was necessary to have a centralized and purposeful training of athletes, highly qualified trainers and teachers [...]

Lietuvių tautinio atgimimo epochos klasiko Jono Mačiulio-Maironio visuomeninė, bažnytinė veikla ir poetinė kūryba yra politiška Aristotelio politeia prasme. Jis prisiėmė atsakomybę už Lietuvos krikščionių demokratų susivienijimo programą, buvo vienas iš šios partinės struktūros formuotojų 1905–1906 m., laikėsi konservatyvių, nuosaikių pažiūrų, nors kritikavo caristinį režimą, reikalavo Lietuvai tautinės autonomijos. Po 1918 m. jo pažiūros buvo artimesnės tautininkams. Jo politines satyras, rašytas daugiausiai jau nepriklausomoje Lietuvos respublikoje, noriai aptarinėjo sovietmečio kritika, teigusi, kad Maironis nusivylė parlamentine demokratija ir valdančiuoju elitu. Tai vadinamojo žemojo stiliaus kūriniai, papildantys patriotinę kūrybą, tapusią tiltu tarp dviejų Lietuvos vizijų – praeities, „skaisčios idealų troškimų srities“ ir dabarties, „žemiškos, apčiuopiamos, bent kiek nustojusios skaistumo ir aureolės“ (perfrazuojant Maironio mintis apie Vasario 16-ąją). Išvengdamas tiesioginio politinio angažavimosi, Maironis veikė kaip reikšmingas kultūrinės opozicijos atstovas, eurocentrinių pažiūrų katalikų intelektualas. Kokybine prasme Maironio satyros dažnai yra magistralinio jo poezijos kelio „patiltė“, kita vertus, jos įkvėpė kritiškai nusiteikusius literatus, prisidėjo prie poetinės satyros žanro raidos.

Upon joining the European Union, Lithuania received a possibility to use the support programmes offered to the member states. The EU Structural Funds could be considered to be one of the most important support programmes. Even though this support could bring many benefits to the economic development of the entire country as well as improve the standards pertaining to the quality of life, its administration and adoption has been proved to be quite a challenge which requires competence, experience and creativity. Therefore, many of the support applicants choose external consulting services for the preparation and administration of the projects. The role of advisors and consulting firms in the administration processes of the EU structural support in Lithuania can be considered from several points of view. On the one hand, they can assist inexperienced applicants that seek EU support in preparing complicated technical applications and further project administration. However, on the other hand, advisors are business representatives who are interested in gaining profit and therefore, they may disregard the customers’ needs and influence the allocation of the EU support as well as distort the very nature of using the EU structural support. The goal of the study is to analyze the role of advisors and consulting firms in the administration processes of the EU structural support and to research their relationship with customers and other stakeholders. The first part presents the theoretical background of consulting services in terms of administration processes of the EU structural support. The main theoretical aspects of the relationship between principal and agent as well as the problems arising from such relationship are analyzed. [...]

Straipsnyje tiriamas Tomo Akviniečio politinės filosofijos metafizinis principas, kurį geriausiai atskleisti padeda autoriteto sąvoka. Šį principą sudaro intencionalus žmogaus sąmonės ryšys su Dievo kuriamu pasauliu, t. y. tikrove kaip tokia. Glaustai perteikus Tomo Akviniečio politikos sampratą analizuojama, kokią autoritetų hierarchiją politikoje lemia šis principas bei pagal kokį modelį šie autoritetai organizuoja valstybę. Didelis dėmesys skiriamas pačiai autoriteto sąvokai bei jos transformacijai žydiškoje-krikščioniškoje terpėje. Nagrinėjamos bendrojo gėrio ir žmogaus prigimties sąvokos, politinės valdžios teisėtumo kriterijus, individo laisvės ir jos santykio su politiniu autoritetu problema. Straipsnyje Tomo Akviniečio politinės filosofijos principai yra priešinami moderniųjų laikų politinės filosofijos prielaidoms.