Adaptacija, kaip reiškinys, išsamiausiai nagrinėta sociologijos, psichologijos ir pedagogikos mokslų. Pereinant prie profiliuoto mokymo atsiveria nauji tyrimo plotai, kuriuose (be daugelio ugdymo proceso valdymo problemų) svarbią vietą užima mokinių adaptacijos mokykloje klausimai. Nors ir modernėjančioje mo- kykloje, bet atsiranda vis daugiau mokinių, kurie sunkiai prisitaiko prie pakitusios mokyklos aplinkos ir išgyvena adaptacijos krizę. Mokytojo vaidmuo mokinių adaptacijos procese yra vienas iš svarbiausių. Jo pareiga - sukurti aplinką, skatinančią intelektinę ir emocinę mokinių sklaidą, sudaryti sąlygas, užtikrinančias sėkmingą adaptaciją naujoje ugdymo situacijoje. Tai priklauso nuo ugdytojo pedagoginių gebėjimų ir ryšio su mokiniais bei jų tėvais. Esminiai žodžiai: adaptacija, adaptacinis elgesys,

Straipsnyje aptariama vertybinių nuostatų svarba ugdant kompetencijas, gilinamasi į mokytojų vertybinių nuostatų įgyvendinimą ugdymo procese. Ji atskleidžiama per mokytojų savijautos mokykloje kokybinę ir kiekybinę analizę. Ryškinama, kokios vertybinės nuostatos daugiausia įkūnijamos kasdienėje veikloje, į ką daugiausia reikėtų kreipti dėmesį, siekiant tobulinti mokytojų vertybines nuostatas.

Competence development is an urgent problem, which is closely related to value principles of teachers. The article analyses materialisation of teacher value principles in the process of education.

The study is based on researches into teachers’ self-feeling applying quantitative / qualitative data analysis. The findings show that teachers’ valuebased principles have very weak links (at the level of education goals) with supreme (spiritual, existential) values that emphasise personality education: they focus on such components of education process as learning motivation, achievements, learners’ work, assessment, teaching load, etc. Though it can be concluded that supreme values are important for the majority of educators (they are concerned with relations, successful work and their learners’ success, evaluation-related problems), they (values) function at the generalised (experiential) level and remain in the position of accidental factor in education.

The employment of new education technologies, competence of school principles and learning motivation also raise a certain concern. Its low level is an outcome not only of psychological, social, economic, political and other factors but also of personal and subject-related attitudes that directly actualise learning.

The contours of teachers’ value-based principles are not clearly defined: a) more focus is laid on gnostic values but they are not named; b) the picture of moral values is even more vague; c) aesthetic values are not revealed in the educational process at all.

The level of educator’s value principles is not enough to ensure a complete full-value education and development of school learners’ competences, where a particular place would be allotted to personal and ethic values. Therefore, the initial objective is to evoke educators’ value-based attitudes to enable them to meet the education challenges.

Sutartinių atsiradimo, raidos bei gyvavimo klausimai domino ne vieną Lietuvos bei užsienio mokslininką. Tačiau iki šiol galutinai neiš aiškinta sutartinių, kaip etninio reiškinio, problema. Mūsų kultūros palikime jos užima svarbią vietą, sudaro atskirą žanrą, pasižymi originaliomis poetinėmis ir muzikinėmis išraiškos formomis, sudėtinga daugiabalse architektonika.

Straipsnyje analizuojama sutartinių mokymo si tuacija šiandienos mokykloje, mokytojų profesijos pa sirinkimo priežastys, domėjimosi etnine muzika būdai. Pateikiama mokinių nuomonė apie etninės muzikos puoselėjimą, požiūris į sutartinių giedojimo sudėtingumą bei muzikavimą lietuvių liaudies instrumentais.

Straipsnyje siekiama išryškinti prof. M. Barkauskaitės įžvalgas į mokymosi motyvaciją kaip ugdymo proceso sėkmės sąlygą šiuolaikiniame švietimo kontekste. Motyvacija lemia visavertę asmenybės raidą, gebėjimų tobulinimą visą gyvenimą. Profesorės gvildenamos mokinių nenoro mokytis priežastys ir puoselėjamos mokymosi motyvacijos stiprinimo idėjos sudaro prielaidas sėkmingam ugdymo proceso vyksmui.

Straipsnyje nagrinėjamas pradinių klasių dailės mokytojo meninių ir psichologinių kompetencijų sąveikos poveikis mokinio meninės individualybės paieškoms, nustatyti kai kurie mokinio meninių gabumų bei gebėjimų, jo individualių polinkių pažinimo aspektai.Tyrimu atskleista didelės dalies dailės mokytojų meninės ir psichologinės kompetencijos nepakankamumas, ribojantis meninės mokinio individualybės pažinimo procesą. Pateiktos grįžtamojo ryšio rekomendacijos aptariamai problemai spręsti.

Specialusis pedagogas bendrojo ugdymo mokykloje dirba su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, padėdamas jiems įsisavinti ugdymo turinį ir lavindamas jų sutrikusias funkcijas, bendradarbiauja su jų tėvais, pedagogais, teikiant metodinę pagalbą ir konsultuojant juos, rengia sutrikusių funkcijų lavinimo individualiąsias, pogrupines ir grupines programas, konsultuoja mokytojus specialiojo ugdymo klausimais ir kita. Šioms veikloms įgyvendinti būtinos kuo aukštesnės specialiojo pedagogo profesinės kompetencijos. Straipsnyje analizuojamas specialiųjų pedagogų požiūris į bendrojo ugdymo mokyklos specialiojo pedagogo kompetencijas ir jų tobulinimo galimybes.

Pastaruoju metu daug diskutuojama ir rašoma apie muzikinio, etninio bei kultūrinio ugdymo kokybės gerinimą. Tačiau ugdyti mokinių ir studentų susidomėjimą etnine muzika pedagogams ypač sunku. Vienas iš pagrindinių pedagogikos tikslų šiandien yra jaunimo etninės muzikinės kultūros ugdymas. Etninis menas – vienas pagrindinių svertų, lemiančių etninio identiteto formavimą globalizacijos iššūkių metu. Etninė muzika, daina, šokis atveria jaunimui vertybes, suteikia gyvenimo estetikos pagrindą. Todėl etninis instrumentinis muzikavimas turi būti puoselėjamas ir skatinamas. Straipsnyje atskleidžiamas požiūris į instrumentinį muzikavimą etniniais muzikos instrumentais kaip priemonę, padedančią ugdyti etninį ir kultūrinį tapatumą. Nagrinėjamos instrumentinio muzikavimo etniniais instrumentais problemos. Apibendrinami tyrimo rezultatai.

Straipsnyje aptariama vertybinio ugdymo svarba bendrojo ugdymo mokykloje, analizuojama, kokioms vertybėms edukacinėje praktikoje skiriama didžiausia reikšmė. Atsiremiant į tai, kad dorovinės vertybės laikomos būtina žmoniškumo prielaida, kad nepriklausomos Lietuvos švietimo sistema grindžiama dorovinėmis nuostatomis, straipsnyje analizuojamas pedagogų požiūris į dorovines vertybes bei jų formavimosi kontekstą.

Remiantis vyraujančia nuostata, kad vaikai puikiai žino savo teises, tačiau nežino pareigų, straipsnyje nagrinėjama mokinio pareigų bendrojo ugdymo mokyklose įgyvendinimo problema. Siekiama išsiaiškinti, kokios mokinių pareigos apibrėžtos bendrojo ugdymo mokyklų Mokinio taisyklėse ir kokios jų įgyvendinimo galimybės atsižvelgiant į reikalavimų mokiniui turinį, pareigų pateikimo pobūdį, mokinio amžiaus ir raidos aspektus.

Straipsnyje analizuojamos pedagogų patirtys įgyvendinant kompleksinės pagalbos vaikui modelį. Nustatyta, kad modelio įgyvendinimas lemia pokyčius mokyklos bendruomenėje, kurie turi tiesioginės įtakos vaiko elgsenos, mokymosi motyvacijos kaitai. Darytina prielaida, kad šiems pokyčiams atsirasti didelę įtaką turėjo vaikų, tėvų, mokytojų ir kitų suinteresuotų pagalbos institucijų bendrų veiksmų koordinavimas, pagalbos vaikui individualizavimas ir atsakomybių už konkretaus atvejo vadybą asmens numatymas.