Laiko fenomenu per žmonijos istorijos raidą domėtasi labai seniai. Laiko problemas daugiausia tyrė praeities filosofai, vėliau — matematikai, fizikai, astronomai, psichologai, pedagogai. Žmogus susijęs su istorija, socialinių įvykių tėkme laike, t.y. su objektyviu, istoriniu laiku, su tuo, kas vadinama žmonijos raida, o konkreti asmenybė siejasi su subjektyvumu, savo egzistavimo išgyvenimais, t.y. su subjektyviu laiku (Ivanovą, Puchlikovas, 1991). Laiko, kaip ii erdvės, suvokimas sudaro vaiko pažintinės veiklos pagrindą. Laiko suvokimo pradmenys ir pagrindai gaunami šeimoje, ikimokyklinėse įstaigose. Pradinėje mokykloje vaikų laiko suvokimas ugdomas per visų dalykų pamokas. Šio tyrimo metu buvo bandoma nustatyti pradinių klasių mokinių žinių apie laiką ir laiko suvokimo lygį.

Tyrime nagrinėjamas ikimokyklinio amžiaus sutrikusios regos bei normaliai matančių vaikų laiko suvokimas. Autoriai turėjo tikslą gauti preliminarius duomenis apie regos sutrikimo įtaką ikimokyklinio amžiaus vaikų laiko suvokimui. Sutrikusios regos vaikų laiko suvokimo rodikliai buvo lyginami su normaliai matančių vaikų analogiškais rodikliais. Autorius domino, kaip regos sutrikimas daro įtaką šios grupės tiriamųjų laiko suvokimo raidos dinamikai. Nustatyta, kad nei laiko suvokimas, nei laiko suvokimo raidos dinamika ikimokykliniame amžiuje nėra determinuojama regos sutrikimo