Kūdikių namai atlieka kelias skirtingas funkcijas - globos, ugdymo ir gydymo. Edukaciniu aspektu tai - specifinė institucija, kurioje persipina įvairūs pedagoginio darbo metodai, turinys bei formos. Edukacinio proceso specifiškumą lemia keli veiksniai: vaikas auga ne šeimoje, jo psichomotorinė raida sutrikusi arba priklauso raidos rizikos grupei, dėl objektyvių institucijoje esančių sąlygų vaikas patiria emocinę, kognityvinę ir socialinę deprivaciją.

M. Lukšienė (1985), kalbėdama apie ugdymo svarbą, pabrėžia, kad norint suvokti ir įvaldyti ugdymo procesą, reikia išmanyti individo ir jo aplinkos dėsnius. Straipsnyje pateikiami vaikų, kurie auga kūdikių namuose, savitoje mažų vaikų globos ir ugdymo institucijos aplinkoje, sakytinės kalbos tyrimo rezultatai. Išryškinamos vaikų kalbos kai kurios pragmatinės, semantinės, fonologinės bei morfologinės charakteristikos. Pristatomi ankstyvojo amžiaus vaikų kalbinės saviraiškos lygiai ir ypatumai, kurie nustatyti tiriant specifinės aplinkos vaikų kalbos tekstyną, aiškinantis kalbos reikšmių ir funkcijų perpratimo galimybes.