Universalus persitreniravimo sindromo požymis yra ilgalaikis darbingumo sumažėjimas, kuriam būdingi biocheminiai, fiziologiniai ir psichologiniai pokyčiai: nekompensuotas nuovargis, depresija, raumenų bei sąnarių skausmai, pablogėjęs apetitas. Didelio intensyvumo ir apimties treniruotės krūviai (ypač ekscentiiniai), kai poilsis tarp jų nepakankamas, sukelia griaučių raumenų skaidulų ar sąnanų traumas bei sunkų raumenų ir griaučių sistemos stresą. Mūsų ir kitų tyrinėtojų duomenys patvirtina nuomonę, kad persitreniravimo sindromo pirminė priežastis gali būti psichologinis stresas, bendras nekompensuotas nuovatgis, adaptacijos blogėjimas, raumemt audinio trauma, generalizuotas (išplitęs) uždegimo procesas, infekcija. Šie veiksniai suaktyvina prouždegimo citokinų biosintezę. Kraujyje cirkuliuojantys monocitai ir citokinai sukelia viso organizmo (įskaitant CNS, kepenis ir imuninę sistemą) atsaką i neigiamą fizinio krūvio (stresoriaus poveikį. Vadinasi, į persitreniravimo sindromą galima žiūrėti kaip į stipraus streso sukeltą raumenų ir griaučių sistemos bei viso organizmo reakciją