Straipsnyje aptariamos jaunimo porei kio mokytis aukštosiose mokyklose atsiradimo priežastys. Mokslinės literatūros apžvalgos pagrindu apibūdinami veiksniai, skatinantysjaunimą rinkos sąlygomis siekti aukštojo išsilavinimo. Gvildenama mintis, kad norint nustatyti žmogaus poreikio siekti tam tikros vertybės formavimosi priežastį, būtina tą vertybę anali uoti dviem aspektais: iš vienos pusės-žiūrėti į vertybę kaip j žmogaus vidinę vertybę, o iš kitos- kaip į išorinę (socialiai suformuotą). Mokymasis išanalizuotas aksiologiniu požiūriu. Tokia metodologija leidžia išryškinti vertybių problemą ir parodyti, kas riboja žmogaus galimybes įgyvendinti savo troškimus bei kodėl tarp individo atliekamo socialinio vaidmens ir jo paties siekių gali atsirasti įtampa.

Straipsnyje nagrinėjama namų darbų paskirtis mokinių ir mokytojų požiūriu, sunkumai, su kuriais susiduria mokiniai, namų darbų atlikimo lygis mokinių ir mokytojų požiūriu, mokinių pageidavimai skiriant namų darbus

The article discusses the conception of identity revealing itself through the function of reflexive consciousness, which is linked to existential foundations of human being that satisfy the internal need to be oneself, to distinguish oneself amongst others on the basis of own biography and to construct meanings. The search for identity enhances particularly in adolescence and continues lifelong. The national identity as an objective collective identity created from generation to generation, which embodies the expression of humanity of the nation through purified and time-tested forms. The national identity is perceived as an essential guarantee of individual's becoming, which is based on existential values that surpass challenges of globalisation, though they go through various transformations. The idea is raised that development of national identity at school is a topical problem because manifestations of inhumanity is acquiring a greater extent and the work of a teacher is associated with provision of services rather than with vocation. The attitude of teachers to spiritual values is superficial. Therefore, in current situation it is very important to envisage the methodological origins of teacher's mission and national identity understanding that the values of subsistence derive not from the national spirit but through the latter the values manifest themselves in the most appropriate form, do not contradistinguish the variety of national expressions but presuppose appropriate conditions for their spread. The mission of teacher is of particular importance from this point of view.

The United States of America and France are states that have much in common. The USA has the greatest political, economic and military power in the world, and France held this position before the Second World War. Both, the Unites States and France, were the sources of democratic values in the eighteenth century. Currently the two countries have the same values and objectives for the world community: defence of human rights, promotion of democracy, maintenance of international stability and peace, fight against terrorism. However, France has always opposed the United States on one issue or other. It may be in the realm of international diplomacy, where one can discern a distinct distaste for America’s oftproclaimed sole-superpower status, or on matters of culture, where France is always the first to denounce American “cultural imperialism.” Lately, Franco – American friction has manifested itself most visibly in the UN Security Council over the Iraq war. Both countries realized the necessity to disarm Iraq yet France opposed the resolution authorizing the war against Iraq. France’s antipathy to war, pessimism to crate stability in Iraq and refusal to recognize the leadership of the United States can be conceived as the reasons of the opposition. France is no longer the superpower that it was, and that leads to a strategic difference in how the two countries pursue their goals. [...].

Straipsnyje nušviečiama ir analizuojama nūdien stebima greitėjanti klasikinės politinės retorikos erozija (fenoptozė). Vėlyvojoje Modernybėje šis procesas perspektyviai kompensuojamas informacinių technologijų bumo, atveriančio euristines politinių komunikacijų struktūrinės ir semiotinės-semantinės sklaidos galimybes. Avangardinės jų raiškos kanalu tampa memetika kaip informacinių vienetų intensyvios skvarbos į individualią ir visuomeninę sąmonę būdų visuma. Politinių komunikacijų plėtra informacinio proveržio kontekste įgauna dialoginį ir interaktyvų pobūdį bei stimuliuoja tradicinės ir modernios kultūros artefaktų, segmentų ir giluminių socialinių archetipų klodus įprasminant ir atnaujinant šiuolaikinės politinės realybės ir pilietinės sąmonės tarpusavio adaptacijos virsmus.