Straipsnyje analizuojamas pirmo kurso studentų - busimųjų pradinių klasių mokytojų požiūris į gamtamokslinį ugdymą vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje ir universitete. Siekiama atskleisti priežastis, lemiančias mažėjantį susidomėjimą gamtos mokslais bei nepakankamą visuomenės gamtamokslinį-technologinį raštingumą.

Straipsnyje analizuojama penktųjų ir šeštųjų klasių mokinių nuomonė apie gamtos pažinimo pamokas. Empiriniai duomenys - žvalgomojo tyrimo (anoniminės anketinės apklausos) rezultatai. Kreipiamas dėmesys į veiksnius, formuojančius teigiamą arba neigiamą mokinių nuostatą į dėstomąjį dalyką. Didžiosios dalies penktosios ir šeštosios klasės mokinių požiūris į gamtos pažinimo pamokas yra teigiamas. Tyrimas leidžia teigti: teigiamą nuostatą lemia didaktinė medžiaga, pedagogo profesiniai gebėjimai, asmeniniai mokinių motyvai ir amžiaus ypatumai

Straipsnyje analizuojami kai kurie gamtos dalykų mokytojų kompetencijos klausimai. Pateikiami tyrimo rezultatai atskleidžia šios srities problematiką. Tyrimo problematikos ašis - nuolatos mažėjantis moksleivių susidomėjimas gamtos mokslais bei nepakankamas visuomenės gamtamokslinis-technologinis raštingumas. Daug kuo tai sąlygoja ir nepakankamas gamtamokslinis išsilavinimas, įgyjamas bendrojo lavinimo mokykloje, menka gamtamokslinė motyvacija, iškreiptas požiūris į žmogaus ir gamtos santykius

Straipsnyje analizuojami kai kurie gamtos dalykų mokytojų kompetencijos klausimai. Pateikiami tyrimo rezultatai atskleidžia šios srities problematiką. Svarbiausia - nuolatos mažėjantis moksleivių domėjimasis gamtos mokslais bei nepakankamas visuomenės gamtamokslinis bei technologinis raštingumas. Tai, matyt, lemia nepakankamas gamtamokslinis išsilavinimas, įgyjamas bendrojo lavinimo mokykloje, silpna gamtamokslinė motyvacija, iškreiptas požiūris į žmogaus ir gamtos santykius

Straipsnyje pristatomi Lietuvos ir Latvijos pradinės mokyklos gamtamokslinio ugdymo kursai ekologinių-etinių nuostatų raiškos aspektais; atkreipiamas dėmesys Į moksleivių skatinimą praktinei globėjiškai ir gamtosauginei veiklai. Apibendrinamas Lietuvos pradines mokyklos mokytojų nuomonių tyrimas, kiek pasaulio pažinimo kursas prisideda prie moksleivių vertybinių santykių su gamtine aplinka ugdymo.

The article discusses how (in what ways) natural science educations teachers motivate students with special educational needs in order to encourage students’ motivation to learn. Researches reveal that students with learning needs have experienced a variety of learning difficulties, which often causes the loss of their learning motivation and even willingness to attend school. In nowadays school, which aim is to ensure proper education for each pupil, the teacher has to pay special attention to developing pupils’ learning motivation. The article presents a study aimed at finding out how to effectively educate children with special educational needs in general education schools. In the survey participated 146 teachers of nature study, who have experience in working with students with special educational needs. The results of the study revealed that teachers rely on the provisions of the Teachers’ Ethics Code to encourage students to work independently and persistently. This is a very new insight, as the Teachers’ Ethics Code was approved only on 11 June 2018 by order No. V-561 of the Minister of Education and Science. From the teachers’ point of view, for students with special educational needs to increase learning motivation teachers use interesting innovation teaching methods, practical work, use of ICT, creation of educational environments, oral and written honors, gratitude. Also, they use fair evaluation, better marks for progress, even if it is small, adopted tasks, create the conditions for success, pursuit to raise interest, attention, encouragement, communication, cooperation.