Erdvinio mąstymo problema ypač aktuali šiuo metu, kai žodinę informacijos perteikimo formą dažnai pakeičia universalesnė - sutartinių ženklų ir simbolių, erdvinių schemų forma. Mokykliniame amžiuje, ypač pradinėse klasėse, moksleivių erdvinio mąstymo ugdymas tampa viena iš svarbiausių pedagoginių - psichologinių problemų. Straipsnyje aptariami 6-9 metų amžiaus vaikų erdvinio mąstymo ypatumai ir ugdymo galimybės. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad jaunesnysis mokyklinis amžius itin palankus pradinukų erdviniam mąstymui ugdyti. Todėl akcentuojamas pradinukų erdvinio mąstymo ugdymo programos sudarymas, pagrįstas orientavimosi realioje aplinkoje pradmenų įsisavinimu.

Edukacijoje, kaip ir kitose srityse, plačiai plinta vizualizacija. Naujai žiūrima į tradicinius ugdymo proceso dalyvius ir priemones. Tyrimais įrodyta, kad kartografinės informacijos suvokimas labai glaudžiai susijęs su mokinių erdvinio mąstymo išsivystymu ir intelekto lygiu. Straipsnio autorius, pasitelkęs į pagalbą skirtingų klasių moksleivius, atliko tyrimą, kuris leido įvertinti jų gebėjimą skaityti žemėlapius ir orientuotis vietovėje. Atliktas tyrimas padėjo nustatyti, į kokius kartografinius žemėlapio elementus pirmiausiai atkreipia dėmesį skirtingų amžiaus grupių vaikai, bandydami nustatyti vietovėje matomo objekto vietą žemėlapyje. Pagal skirtingų klasių moksleivių gebėjimą erdviškai mąstyti išsiaiškintas būtinų kartografinių elementų poreikis žemėlapyje, atsižvelgiant į moksleivių amžių.