Visuomenės senėjimas kelia sudėtingų iššūkių sveikatos priežiūros sistemai, valstybės ekonomikai bei socialinei politikai. Siekiant užtikrinti 60 m. ir vyresnių asmenų sveiką senėjimą, svarbu laiku įvertinti kylančius pokyčius ir imtis prevencinių priemonių. Vienas iš svarbiausių sveiko senėjimo komponentų yra fizinis aktyvumas (FA). Nepaisant fizinio aktyvumo poveikį įrodančių mokslinių tyrimų, senyvo amžiaus asmenų nepakankamas fizinis aktyvumas išlieka viena iš aktualiausių problemų pasaulyje. Kyla poreikis fizinį aktyvumą vertinti patogesniais ir didesnį tikslumą užtikrinančiais objektyviais ir subjektyviais metodais. Šios išplėstinės literatūros apžvalgos tikslas – analizuojant mokslinę literatūrą, įvertinti 60 m. ir vyresnių senyvo amžiaus asmenų fizinio aktyvumo nustatymo metodus. Tyrimo objektas – senyvo amžiaus asmenų fizinio aktyvumo nustatantys metodai. Metodika – išplėstinei literatūros apžvalgai mokslinės literatūros paieška vykdyta Pubmed ir ScienceDirect duomenų bazėse. Atliekant paiešką naudoti raktiniai žodžiai lietuvių ir anglų kalbomis. Elektroniniai paieškos įrašai sutvarkyti naudojant Mendeley programą. Paieška atlikta 2020 m. rugsėjo – 2021 m. vasario mėn. Tyrimo rezultatai ir išvados. Svarbu mokėti tiksliai ir patikimai senyvame amžiuje įvertinti fizinį aktyvumą, kad būtų galima geriau suprasti sveikatos ir fizinio aktyvumo ryšį. Išanalizavus mokslinius tyrimus, galima teigti, kad tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs fizinio aktyvumo nustatymo metodai turi pranašumų ir trūkumų, kuriuos svarbu įvertinti renkantis 60 m. ir vyresnių senyvo amžiaus žmonių fizinio aktyvumo nustatymo metodą. Sprendžiant iš tyrimo gautų rezultatų, galima daryti išvadą, kad PASE klausimynas yra aktualus ir daugelio tyrėjų taikomas subjektyvus senyvo amžiaus asmenų laisvalaikio, profesinio ir kasdienio FA įvertinimo metodas. Taip pat nustatyta, kad patikimiausias objektyvus metodas senyvo amžiaus asmenų FA intensyvumui, trukmei ir dažnumui įvertinti yra akselerometras. Žingsniamatis yra naudojamas senyvo amžiaus asmenų nueitiems žingsniams skaičiuoti.

Geresnis įgalinimo ypatumų globos įstaigos aplinkoje supratimas padeda modeliuoti socialinio darbo metodus taip, kad jie prisidėtų tiek prie socialinių darbuotojų veiklos pasitenkinimo ir efektyvumo, tiek prie aukštesnės socialiai globojamų vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo kokybės. Globos įstaigų darbuotojų ir gyventojų įgalinimo ypatumai straipsnyje analizuojami Ryan ir Deci (2000) apsisprendimo teorijos perspektyvoje.