Situacija darbo rinkoje straipsnyje vertinama Lietuvoje pandemijos metu išryškėjusios krizės poveikio sąlygomis. Publikacijoje išryškinama šalies darbo rinkos raidos cikliškumo problema, kadangi itin netolygi šalies ekonomikos raida kriziniais laikotarpiais ypač pablogina ieškančių darbo žmonių integracijos į darbo rinką galimybes. Nors esminis prioritetas teikiamas užimtumo ir nedarbo pokyčių analizei šalies mastu (makrolygiu) pandemijos krizės poveikio kontekste, tačiau gana daug dėmesio tyrime buvo skiriama ir situacijos darbo rinkoje vertinimui pagal atskiras socialines demografines gyventojų grupes. Atliekant situacijos darbo rinkoje stebėseną, buvo derinami Statistikos departamento ir Užimtumo tarnybos duomenys, taip pat ketvirtiniai (mėnesiniai) bei metiniai rodikliai. Vienas iš straipsnio prioritetų – gyventojų aktyvumo vertinimas ekonominės krizės metu. Tačiau publikacijos autoriai neapsiriboja dėl pandemijos krizės poveikio stebimų pasikeitimų susiformavusiais šalies darbo rinkoje stebimų pokyčių vertinimais. Straipsnyje taip pat analizuojama, kaip užimtumo pasikeitimai ekonominės krizės metu ir ankstesniais laikotarpiais lemia santykines išlaikomo amžiaus vyresnio žmonių ir užimtų (darbingo amžiaus) gyventojų kaitos proporcijas. Taip buvo įvertintas užimtumo svyravimų poveikis demografinės situacijos kaitai, kuri susijusi su vyresnio amžiaus (senų) žmonių ir ekonomiškai aktyvių žmonių santykio pokyčiais. Publikacijoje taip pat buvo įvertinta ir autorių skaičiuojamo darbo išteklių panaudojimo koeficiento dinamika, kuri glaudžiai susijusi su šalies gyventojų aktyvumo ir jų integracijos į darbo rinką galimybių pokyčiais.

This article analyze changes of state social insurance and private pension insurance systems during crisis in Lithuania.Research results have showed that pensions in Lithuania are among lowest in Europe. During the crisis pension scheme members had financial difficulties because of following reasons: increase in emigration and effect of shadow economy, as well as decision of politician to reduce payments size to private pension funds. It is possible to mark out perspective of pension system – in order to reduce the scale of the shadow economy State Social Insurance Fund must to divide payment into equal parts for insurer and the insured and to limit power of politician decisions to private insurance system. Optimal benefit of retirement in the future is a fixed pension from the state budget, witch is paid for all pensioners with minimum length of service, an additional pension would be provided from State Social Insurance Fund, and the third part from private pension funds.According to the foreign experience, total pension should be about 70 percent of person income.

Until world economic crisis Lithuanian furniture industry was showing extreme growth and was one of the biggest part of country’s surplus value creating industry and the most employed sector. Lithuanian furniture sector was negatively influenced by world‘s economic crisis. It is obvious that the recovery of all Lithuanian industry directly depends from future perspectives of furniture industry. The researches analyzing Lithuanian furniture industry are analyzing only the competition and creation of clusters in this sector (Navickas, Malakauskaitė, 2005; LMA, 2004). Most of such reports are prepared by Lithuanian wood association and wood industry companies’ portal. Till now the researches that would analyze the changes and future perspectives in this sector at the end of economic crisis has not been done yet. Economic growth is being defined according to business cycle. The business cycles, it frequents and consequences may vary in different countries. According to R. Dornbusch, S. M. Fischer and R. Start (1998) business cycle has four phases: depression, recovery, growth (jump) and recession. V. Kvainauskaitė and V. Snieška (2003) are dividing business cycle into six phases: growth, boom, warning, recession, depression and recovery. During depression or economic crisis GNP or GDP are at the lowest level and unemployment – highest. Mostly the researches are using these indicators while defining the business cycle: GNP or GDP, unemployment, inflation, foreign trade balance, average wage and average return on equity (Martinez, Aguilera, 2009; Gali, 2008; Bernatonytė, Normantienė, 2009; Martinez, Aguilera, 2009; Albertazzi, Gambacorta, 2008). The analyzes of Lithuanian statistical figures has shown economical recession during the period of 2008 - 2010. [...].

The paper examines the formation of corporate social responsibility (CSR) concept, its benefits and costs, and the economic crisis influence on corporate social responsibility. The authors analyze socially responsible business in Lithuania and evaluate CSR changes during economic crisis, its influence on business financial performance.

Psychological adjustment is considered as significant variable that affects employee’s behaviour and reactions in the implementation of changes in organization. The common features of organization and individual psychological characteristics of employee lead to a better or worse psychological adjustment to changes in the organization. In the analysis of the employees’ individual reactions to changes are important personality traits that are associated with psychological adjustment to changes. Employees with different personality traits may react differently to the same situations or changes in the workplace. The purpose of this article – to assess the relationships between employees’ personality traits and psychological adjustment to economic crisis caused organizational changes. The study was conducted in 2009, a period when almost all organizations in Lithuania were affected by the economic crisis. The subjects of the study were 110 employees, 54 (40 women and 14 men) working in stock company and 56 (18 women and 38 men) working in public service. Methods. Personality traits were assessed by NEO Personality Inventory (NEO PI-R), which consist of 240 items and measure the five personality traits: Neuroticism (Cronbach α - 0,90), Extraversion (Cronbach α – 0,88), Openness to experience (Cronbach α – 0,77), Agreeableness (Cronbach α – 0,82), and Conscientiousness (Cronbach α – 0,88). Psychological adjustment to change was identified by two scales: Reaction to Organizational Change Scale (developed 2009 by Buksnyte ir A.Ciunyte) and Coping with Organizational Change Scale (Judge et.al., 1999). Reaction to Organizational Change Scale (Cronbach α – 0,78) consists of 17 items and measures the employees’ responsiveness to the organizational changes during the economic crisis in Lithuania. [...]

Europos parlamentas yra viena iš svarbiausių ES institucijų, kurios yra atsakingos už socialinės dimensijos tikslų formulavimą ir įgyvendinimą. Vienu iš aktualiausių uždavinių Europos Parlamentas laiko socialinės apsaugos priemonių priderinimą prie realaus minimalaus gyvenimo lygio, taip pat socialinės nelygybės ir atskirties mažinimą šalyse narėse. Socialinės dimensijos stiprinimas bei socialinės atskirties mažinimas Europoje gali sulėtėti ir dėl objektyvių ekonominių sunkumų, kurie šalis nares yra užgulę po 2008–2009 metų ekonominės krizės, kai vis dar nėra reikšmingesnio ekonominės padėties atsigavimo, o naujas ekonominis kritimas vis dar yra įmanomas. Straipsnyje analizuojamas krizės poveikis socialinės atskirties mažinimui Europos Parlamento rekomendacijų kontekste. Straipsnio pabaigoje autorius siūlo socialinės reintegracijos laipsnio nustatymą efektyvesniam socialinės apsaugos administravimui.