Straipsnyje nagrinėjama namų darbų paskirtis mokinių ir mokytojų požiūriu, sunkumai, su kuriais susiduria mokiniai, namų darbų atlikimo lygis mokinių ir mokytojų požiūriu, mokinių pageidavimai skiriant namų darbus

Straipsnyje pateikiamos bendrojo lavinimo mokyklos projektavimo nepriklausomoje Lietuvoje metodologinės įžvalgos. Nagrinėjama bendrojo lavinimo mokykla ateities eskizo brėžties aspektu, atkreipiant dėmesį į jos projektavimo švietimo sistemoje holistinio požiūrio svarbą bei metodologinių prieigų reikšmę. Aptariamos esminės mokyklos linkmių ir slinkčių problemos. Pateikiama mokyklos projektavimo retrospektyvi aptartis, išryškinama Ateities mokyklos modeliavimo metodologinės prieigos svarba. Supažindinama su Didžiosios Britanijos pateikiamais Ateities mokyklos scenarijais, atkreipiamas dėmesys į Ateities mokyklos projektavimo poreikį ir metodologinės prieigos būtinumą.

Švietimo reforma, grindžiama asmens ir kultūros postulatais, sudarė prielaidas įvairiais atžvilgiais tobulinti jų plėtrą ir sąsajas. Šiame straipsnyje aptariama, kaip keitėsi esminis asmens raidos parametras - savęs vertinimas. Lyginami paauglių, besimokančių tose pačiose mokyklose, tyrimo duomenys, gauti 1999 ir 2009 m., ryškinamos jų svarbiausios tendencijos ir sąsajos su kitais asmens raidos komponentais. Daromos pagrįstos išvados, kad dabartiniai paaugliai visais dvasinių vertybių atžvilgiais pozityviau vertina savo poelgius, kad švietimo reforma skatina demokratinių procesų plėtrą, bet išlieka būtinybė stimuliuoti dvasinių vertybių prasmingumo įžvalgas.

Straipsnyje nagrinėjamas Meilės Lukšienės, mokslininkės, Lietuvos visuomenės veikėjos, lyderystė švietimo reformos laikotarpiu. Remiamasi lyderystę tyrinėjančios mokslinės literatūros analize, M. Lukšienės autorinių tekstų kokybine analize, ekspertų apklausos metodu. Siekiama apibūdinti M. Lukšienės lyderystę kaip išskirtinį lyderystės reiškinį – fenomeną, išryškinti fenomenalius lyderystės bruožus.

Nepriklausomos Lietuvos mokyklos kaita prasidėjo nuo pradinio ugdymo. Gal todėl pradinių klasių ugdymo turiniui, jo įgyvendinimui tiek daug dėmesio skyrė pagrindinė švietimo reformos iniciatorė, strategė ir kūrėja daktarė Meilė Lukšienė. Ji tinkama linkme kreipė ir pirmos lietuvių kalbos integruotos programos (1992) kūrėjus, ir atidžiai skaitė bei vertino šiai programai įgyvendinti parengtus lietuvių kalbos vadovėlius (1992–1996). Straipsnyje analizuojama viena iš integralių lietuvių kalbos ugdymo turinio dalių – literatūrinis ugdymas ir jo įgyvendinimas pirmųjų integruotų vadovėlių sistemoje. Tuo tikslu atlikta lyginamoji ankstesnių ir integruotų lietuvių kalbos programų analizė, pasirinktais aspektais išanalizuotas pirmųjų integruotų vadovėlių turinys: ugdymo depolitizacija, literatūros ir kalbos ugdymo integracija, nauji kūrinių atrankos kriterijai ir jų analizės principai. Naujai literatūrinio lavinimo krypčiai pradinėse klasėse didelės reikšmės turėjo ir daktarės M. Lukšienės bei kitų švietimo pertvarkos strategų teoriniai darbai, parengti dokumentai kultūros ir švietimo politikos klausimais.

Straipsnyje aptariamas mokslininkės - paskirtosios lyderės - socialinis fenomenas įgyvendinant švietimo reformą. XX a. paskutinio - XXI a. pirmojo dešimtmečių Lietuvos švietimo reforma, vykdoma ugdymo paradigmos kaitos pagrindu valstybės ideologinės paradigmos virsmo kontekste, traktuojama kaip iššūkis paskirtiesiems švietimo lyderiams. Tokiu skirtingų švietimo valdymo lygmenų ir institucijų bei jų struktūrinių padalinių lyderiu tam tikrais reformos laikotarpiais buvo edukologijos mokslininkė habilituota daktarė profesorė Marijona Barkauskaitė. Straipsnyje nagrinėjami du paskirtosios lyderės veiklos laikotarpiai - Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos ir Lietuvos švietimo viceministrės. Tai atvejo tyrimo rūšis taikant kokybinio empirinio tyrimo strategiją, duomenų rinkimui taikomi kokybinio tyrimo metodai: mokslinės literatūros, švietimo reformos dokumentų analizė, giluminis interviu, ekspertų apklausa.