Straipsnyje nagrinėjama švietimo ir visuomenės sąveika ieškant galimų sinerginės sąveikos prielaidų. Aptariami šią sąveiką nagrinėjantys Lietuvos ir užsienio tyrėjų darbai ir dokumentai. Plėtojant sąveikos teoriją remiamasi chaoso ir saviorganizacijos teorija, tvariosios lyderystės principais. Primenami kai kurie švietimo vaidmenį rodantys Lietuvos faktai, modeliuojamas švietimas, galintis rezonuoti su visuomenės problemų sprendimu.

Socialinė partnerystė rengiant profesijai gali būti priemonė siekiant visuotinių tikslų, naujovių, profesinio rengimo kokybės bei specialistų profesionalumo. Socialinę partnerystę sąlygoja valstybės vykdoma socialinė, ekonominė ir švietimo politika. Sustiprėjus Lietuvoje liberaliosios politinės krypties požiūriui, įgyvendinant Lisabonos strategijos nuostatas, vykdant profesinio rengimo reformą, socialiniai partneriai įtraukiami į pagrindinius profesinio rengimo procesus. [...].

Straipsnyje nagrinėjami habil. daktarės Meilės Lukšienės darbai Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos kontekste. Siekiama įvertinti M. Lukšienės mokslinės min-ties palikimo ilgaamžiškumo ir tęstinumo potencialą, atskleisti, ar M. Lukšienės darbai tebėra aktualūs dabartinei Valstybinei švietimo strategijai įgyvendinti. Kartu pateikiama Valstybinės švietimo strategijos originali interpretacija Valstybės pažangos strategijos kontekste ir švietimo strategijos keliami aktualiausi uždaviniai mokyklai.